Lietuvos jūrų muziejaus baseine į krantą išlipę džiūva Spurga, Plocius ir Sarmata. Šie trys ruonių jaunikliai – stipriausi iš visų dvylikos, per balandį rastų Lietuvos pakrantėse.
„Tokio kiekio priimti mes tikrai patalpų neturėjome ir aš labai didžiuojuosi savo kolegomis, kurie tikrai tas dvi savaites vargome ir voniose, ir karantino patalpose, nes reikėjo zonduoti ir ten, ir čia tuos ruoniukus, ir naktį dirbo jau nebe vienas, du žmonės, o dirbom visa komanda“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Šiųmečiai rastinukai – apkandžioti, liesoki, bet palyginti gana stiprūs. Tik vienas ruoniukas buvo per silpnas gyventi.
„Nugaišo šiemet tik vienas ruoniukas, 13-asis ruoniukas, tačiau jis jau buvo atvežtas merdėjantis ir mūsų specialistai negalėjo jam padėti. Kaip ir minėjo Arūnas, šiemetinių ruoniukų, jie palyginti sveiki, tik žaizdos išvalomos“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Nika Puteikienė.
Pirmas etapas – reanimavimo – jau baigtas. Tiesa, visi be išimties gauna antibiotikų.
„Tų ligų pas juos yra pilna visokių, tik paprasčiausiai dabar jau po to reanimavimo mes pradedam juos stebėti, žiūrėti, kur kokia liga išlenda ir operatyviai ją išgydyti“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Stipriausi jau gyvena savarankiškai – maitinasi patys, silpnesniems dar žuvys šeriamos iš rankų – per keletą savaičių jie turi išmokti pasigauti grobį. Dabar kiekvienam reikia iki 2 kg žuvų, kai paauga – ir 10-ies kg per dieną.
Kartais žmonės, pamatę į krantą išlipusį ruonį, apspinta ir skuba kviesti gelbėtojus, o reikėtų įvertinti, ar mažyliui tikrai reikia pagalbos – keturi į krantą išmesti jaunikliai buvo sveiki ir vežti į muziejų jų neprireikė.
„Šaunuoliai žmonės, lai skambina tiek „Nuarui“, tiek inspektoriams, jeigu ruoniukas išlipo į krantą, vadinasi jam nėra gerai, galbūt, bet tik tiek, kad jiems neverta eiti prie to ruoniuko, tenais fotografuotis arba varyti jį atgal į jūrą, atvažiuos specialistai, pasižiūrės“, – pastebi Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Slaugymo palata pramintame kabinete su voniomis šiuo metu – keturi jaunikliai, jiems reikia didžiausios priežiūros. Kliunkis ir Šalaputris – naujausi muziejaus gyventojai.
Greičiausiai jaunikliai mūsų krantus pasiekė gimę Rygos įlankoje, ledas ten nebesusidaro, o patelės vaikų neprimaitina tiek, kad jie būtų pakankamai stiprūs išgyventi savarankiškai. Pernai slaugyta net 14 jauniklių, skaičiai – rekordiniai, tad duota užduotis mokslininkams patyrinėti, kas nutikę Baltijos jūroje.
„Didelėj populiacijoj sveikoj šitiek klipatų nebūna, nes čia aš turiu omeny ne tik mūsų Lietuvą, ir Latvija, ir vokiečiai, ir lenkai visi jie tų ruoniukų turi daug, vadinasi, kai yra negerai su populiacija, ji nėra sveika, mūsų kolegos estai daugiausia yra tyrinėję, švedai yra tyrinėję mažylius, seniai yra nustatę, motinos nebeišmaitina savo vaikų“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Pašnekovas neabejoja, kad visi rastinukai muziejuje gyvens iki pat rudens, jų svoris turi kone patrigubėti, o paskui juos bus galima išleisti gyventi savarankiškai atgal į Baltiją. O po dvejų metų ruoniukai jau bus slaugomi naujame reabilitacijos centre, ten tilps 30 mažylių.
