Šiemet Lietuvoje rugsėjo 1-oji bus kitokia nei pastaruosius dvejus metus: šių metų pirmąją mokslo metų dieną viešojo maitinimo įmonės vėl galės prekiauti alkoholiniais gėrimais - Seimas tyliai atšaukė visuotinės blaivybės reikalavimą.
Daugelis viešojo maitinimo įstaigų savininkų ir jiems alkoholinius gėrimus tiekiančių įmonių šį Seimo sprendimą pražiopsojo ir iki šiol nieko nežino apie jiems palankias naujienas.
"Nežinome, ar pirmąją rudens dieną galėsime prekiauti alkoholiu. Bandėme nesėkmingai informacijos ieškoti internete. Nieko konkretaus nesužinojome ir paskambinę į Seimą, nes parlamentarai ir jų patarėjai atostogauja", - LŽ sakė nedidelei kavinei vadovaujantis Mindaugas Matjošaitis.
Panašiai guodėsi ir kiti LŽ kalbinti viešojo maitinimo įstaigų direktoriai. Jie nerimavo, kad tikslios informacijos dėl Seimo atostogų iki pirmos mokslo metų dienos taip ir nesužinos.
Visuotinė priverstinė rugsėjo 1-osios blaivybė atšaukta tyliai, ne taip, kaip prieš porą metų buvo šaukiama apie sumanytus draudimus.
Draudė ir prekiauti, ir švęsti
Įstatymo pataisą, draudžiančią bet kokią prekybą alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną, 2006 metų rudenį pateikė tuomečiai Seimo nariai socialdemokratai Edvardas Žakaris ir Birutė Vėsaitė. Seimui patvirtinus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, rugsėjo 1-oji buvo paskelbta diena, kai draudžiama prekiauti alkoholiu.
Mokslo metų pradžią 2007 metų rugsėjį pirmąkart pajuto ne tik moksleiviai, studentai, pedagogai, bet ir daugelis kitų Lietuvos gyventojų bei šalies svečių: rugsėjo 1-oji lyg tyčia pasitaikė šeštadienį, daug kas tądien iš anksto planavo šeimos ar kitokias šventes, bet, įsigaliojus draudimui, alkoholio negalėjo įsigyti nė vienas pilnametis žmogus - jaunavedys, garbaus amžiaus jubiliatas ar padorus užsienio turistas. Norintieji švęsti buvo priversti ieškoti suktų išeičių, kad nepažeistų įstatymo, bet pavaišintų į restoraną pakviestus svečius alkoholiu. Vieni pinigus mokėjo iš anksto, kiti - kelios minutės po vidurnakčio arba alkoholiu vaišinosi "nemokamai". Šalies viešbučiuose buvo užrakinti mini barai. Alkoholis negalėjo būti parduodamas su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose keltuose ir lėktuvuose. Parduotuvių kasose įdiegta kompiuterizuota sistema, neleidžianti nuskenuoti alkoholinio gėrimo ir jo parduoti.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija tada reiškė protestus ir tikėjosi, kad per pusmetį jos pastangomis ši įstatymo pataisa bus atšaukta. Bet 2008 metų rugsėjo 1-ąją draudimas prekiauti alkoholiu tebegaliojo, nes dėl siūlymų jį atšaukti ar bent sušvelninti nieko konkretaus taip ir nebuvo nuspręsta.
Nuostata buvo nereikalinga
Šiemet situacija pagaliau pasikeitė verslo naudai. Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba (VATKT) LŽ patvirtino, kad Seimas jau pakeitė itin kritikuotą nuostatą dėl prekybos alkoholiu rugsėjo 1-ąją kavinėse, restoranuose, baruose ir viešbučiuose.
"Šiais metais rugsėjo 1 dieną viešojo maitinimo įmonės galės prekiauti alkoholiniais gėrimais", - rašoma LŽ redakcijai atsiųstame VATKT laiške.
Seimo narys Antanas Matulas prakalbo, kad iki šiol galiojusi norma esą buvusi per griežta, todėl, atsižvelgiant į žiniasklaidoje dvejus metus netilusią kritiką ir verslininkų prašymus, nutarta ją pakeisti.
"Kavinėse ir restoranuose yra taikoma triguba kontrolė, užtikrinanti, kad alkoholis nebūtų parduotas nepilnamečiams. Tad reikėjo pripažinti, jog pirmajai mokslo metų dienai pritaikyta nuostata buvo nereikalinga", - kalbėjo A.Matulas.
Jis tvirtino dabar nemanąs, kad viešojo maitinimo įstaigos, alkoholinius gėrimus parduodamos nepilnamečiams, rizikuotų: "Baudos už įstatymų nepaisymą yra didelės. Neabejoju, kad piktnaudžiavimo atvejų pasitaikydavo retai."
Licencijų nebeatima
A.Matulas informavo, kad pakeista dar viena verslui itin nepalanki valdžios nuostata - prekybos alkoholiu licencijų atėmimo iš viešojo maitinimo įstaigų tvarka. "Ji supaprastinta, bet padidintos baudos, taikomos už pažeidimus", - tvirtino Seimo narys.
Vyriausybė liepos viduryje panaikino atitinkamų nutarimų nuostatas, pagal kurias įmonės, turinčios alkoholio produktų ar tabako gaminių didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijas, buvo įspėjamos apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą, jeigu jos yra skolingos daugiau negu 10 tūkst. litų valstybės, savivaldybių biudžetams bei "Sodrai". Įmonių, turinčių tokias licencijas, skolos ir toliau bus išieškomos pagal šiuo metu galiojančius mokesčių įstatymus taip, kaip ir iš kitų licencijų neturinčių įmonių.
Tai, kad licencijų galiojimas nebūtų naikinamas turinčioms skolų įmonėms - verslo pasiekimas. Dėl šios problemos praėjusį pavasarį Viešbučių ir restoranų asociacija net planavo perspėjamąjį streiką. Vienas iš reikalavimų buvo - už skolas įmonėms skaičiuoti delspinigius ir neatimti licencijų prekiauti alkoholiu. Mat įmonės, sustabdžius licencijų galiojimą, negali prekiauti alkoholio produktais ar tabako gaminiais, gauna mažiau pajamų, todėl jų galimybės panaikinti skolas dar labiau sumažėja ir sudaro prielaidas įmonėms bankrutuoti.
"Manome, kad licencijavimo taisyklėse buvęs licencijų galiojimo naikinimas už skolas negali būti priemonė, užtikrinanti mokesčių mokėjimą. Tam yra priimti kiti teisės aktai, kurių pagrindu administruojami mokesčiai", - dabar LŽ tvirtino VATKT atstovai.
Kristina KUČINSKAITĖ
