Londono olimpinės žaidynės jai buvo vienas svarbiausių įvykių gyvenime: „Pirmą naktį olimpiniame kaimelyje mane apgyvendino su šaule Daina Gudzinevičiūte. Ji yra labai šauni kambariokė: aprodė man kaimelį, valgyklą, papasakojo, kur galima ką nors naudingo gauti. Kitam kambaryje gyveno Virgilijus Alekna. Įsivaizduokite mane apgyvendino su pačiais geriausiais”.
Patiems geriausiems, olimpiniams čempionams – D. Gudzinevičiūtei ir V. Aleknai – tai buvo paskutinės olimpinės žaidynės, kuriose jie dalyvavo kaip sportininkai. Tačiau šie sporto žmonės dar tais pačiais 2012-aisias susitiko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimuose.
D. Gudzinevičiūtė šiame poste pakeitė nuo pat LTOK atkūrimo pradžios - 1988 metų gruodžio 11 dienos - organizacijai vadovavusį Artūrą Poviliūną, kuris buvo apsisprendęs nebekelti savo kandidatūros septintajai kadencijai.
„Praėjusiais metais įsibėgėjo atranka į 2016-ųjų metų olimpines žaidynes, todėl nejaučiame jokių baimių. Žinoma, šiek tiek nerimaujame, kad pasirengimas yra labai brangus, lėšų trūkumą daugelis jaučia, bet į viską žiūrime su viltimi, - portalui tv3.lt sakė LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė. – Juk sportininkai turės šansą išpildyti pačią didžiausią savo svajonę – olimpinę svajonę“.
Užsienio politikos dalis
D. Gudzinevičiūtė nė kiek neabejojo – sportas keičiasi. „Yra stengiamasi, kad olimpinės sporto šakos būtų patrauklesnės akiai, kadangi olimpinės žaidynės yra pats žiūrimiausias renginys pasaulyje. O kiekviena sporto šaka, nesanti olimpinių žaidynių programoje, svajoja ten patekti, - sakė LTOK vadovė. – Sporto šakos tobulėja“.
Ji pabrėžė, kad olimpiniame judėjime vis ryškesnė lyčių lygybė. „Kadangi Europos olimpiniame komitete esu atsakinga už lyčių lygybę man tai yra labai svarbu. Tačiau aš tai matau. Matau, kaip yra dirbama, kad olimpinės žaidynės pritrauktų milijonus, o gal netgi milijardus žiūrovų prie televizijos ekranų. Sakyti, kad sportas pasidavė komercijai, būtų drąsu. Taip nesakyčiau. Žinant, kad sporto reikšmė vis didėja, matosi investicijos į sportą šalyse, kuriose nieko netrūksta. Pažvelkite, Kataras gali sau nusipirkti bet ką, bet jie investuoja į sportą, kadangi tai yra labai svarbi užsienio politikos dalis, - pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.
Pasak jos, olimpinė šeima puikiai žino, kas yra Lietuva. „Pati, kas yra olimpinė šeima, supratau tik ten patekusi. Olimpiniai komitetai vienas kitą labai palaiko – bendradarbiavimas yra visame kame, nes medicina ir treniruočių metodika dabar nėra paslaptis. Lietuva yra žinoma. Paklauskite krepšinio pasaulyje, kas yra Lietuva. Paklauskite, kas Lietuva yra šiuolaikinės penkiakovės pasaulyje, - kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. – Mūsų ryškias žvaigždes visi prisimena“.
Puiki sistema
„Labai yra natūralu, kad pradėję sportuoti vieni greitai viską meta, o kiti užkimba visam gyvenimui, - paklausta apie jaunąją sportininkų kartą kalbėjo LTOK prezidentė. – Tam, kuris pajunta, kad tai yra jam skirtas sportas, užsispyrimo tikrai užtenka. Mūsų, aptarnaujančio personalo, užduotis yra juos palaikyti. Ne versti, ne engti! Anksčiau buvo požiūris, kad kažką gali priversti, pagrasinti. Buvo, tai nėra paslaptis. Tokius sportininkus labai gerai suprantu, nes pati tai patyriau. Visko buvo”.
D. Gudzinevičiūtė teigė, kad jos pareiga ir noras yra palaikyti, padrąsinti jaunuosius sportininkus. „Galbūt mes neturime idealių sąlygų, kokias turi kitos valstybės, tačiau turime savo stipriąsias puses, - sakė olimpinė čempionė. - Tai yra puikiai veikianti sistema: Lietuvos olimpinis sporto centras, kuriame yra ruošiami paties aukščiausio lygio sportininkai. Tai yra mūsų demonstruojamų aukštų rezultatų garantas. Nepaisant to, kad pinigų turime kur kas mažiau negu mūsų kaimynai. Mūsų modelis pasiteisino“.
Patriotizmas - svarbu
Paklausta, ką jaučia kiekvieną kartą matydama į viršų keliamą Lietuvos vėliavą per sportininkų apdovanojimus, D. Gudzinevičiūtė priminė 1988-uosius.
„Tų metų pavasarį buvau pakviesta į Tarybų sąjungos rinktinę. Aš tuoj pat pateisinau trenerio, kuris mane ištraukė iš niekur, viltis, - prisiminimais dalinosi D. Gudzinevičiūtė. – Laimėjau sąjungos taurę ir du aukso medalius Europos čempionate. 1989-aisias – pasaulio aukso medalis, o 1990 kovo 11-ąją aš pareiškiau, kad nevažiuosiu į sąjungos stovyklą. Kito žodžio kaip „kvaiša“ aš negirdėjau. Visi tie, kurie man skambino, stebėjosi. Tokių sportininkų tuo metu buvo ne vienas ir ne du“.
D. Gudzinevičiūtė prisipažino visada maniusi, kad patriotizmas yra labai svarbus.
„Tikimės, kad šiais metais olimpinėse žaidynėse tikrai bus gausiau lietuvių. Dalyvių skaičius man yra labai svarbus. Juk tai yra papildomi šansai sportininkams. Dauguma jų nori bent jau sudalyvauti, bet tikrai žinau, kad visi svajoja laimėti“, - šyptelėjo LTOK vadovė.
Planai – ambicingi
LTOK tikisi, kad Rio 2016 olimpinėse žaidynėse dalyvaus gausiausia sportininkų delegacija Lietuvos istorijoje. Šiuo metu olimpinės rinktinės kandidatų sąraše – 114 sportininkų. Olimpiečių atranka vyks iki 2016 m. liepos mėn. Planuojama, kad Lietuvai jose atstovaus apie 70 sportininkų.
„Kiti svajoja patekti į olimpines žaidynes, o man norisi ten kažką nuveikti. Nuvažiuot ir pabūt man nepatinka. Norėčiau patekti į olimpinį finalą. Tikslai aukštesni, bet taip planuoju”, - apie debiutą olimpinėse žaidynėse kalbėjo plaukikas Danas Rapšys.
Lietuvos plaukimo federacija tikrai neslepia savo ambicijų. Tikimasi, kad šių metų olimpinėse žaidynėse startuos 7-8 Lietuvos plaukikai. Kelialapius į žaidynes taip pat turi R. Meilutytė, Giedrius Titenis, ir vyrų kombinuotos estafetės komanda.
Nudžiuginti tautą viliasi ir Lietuvos krepšinio federacjos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. „Svarbiausias – vyrų rinktinės dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse, - interviu portalui tv3.lt prisipažino Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. - Septintą kartą iš eilės patekome į svarbiausias varžybas pasaulyje. Vėl būsime viso pasaulio dėmesio centre. Rinktinė, tikimės, vėl suteiks visai tautai gerų emocijų. Tai nepaprastai svarbu ir dėl to, kad tai geras pavyzdys vaikų užsidegs svajone žaisti toje rinktinėje, ims lankyti krepšinio treniruotes“.
Praėjusių metų rugpjūtį Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai pasaulio čempionate Italijoje iškovojo du kelialapius į olimpines žaidynes ir pratęsė tradiciją - nuo Nepriklausomybės atkūrimo šalies baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose šešiose olimpiadose. Olimpinius kelialapius į Rio pelnė pasaulio čempionate Milane baidarių vienviečių 200 m distancijoje ketvirtas finišavęs Ignas Navakauskas ir vienviečių kanojų 200 m varžybose penktas buvęs Henrikas Žustautas.
Kuklumu pasižymintis irkluotojas taip pat prisipažino: „O ten – olimpinėse žaidynėse – norėčiau pakovoti dėl dar vieno aukso medalio”.
Šiuolaikinės penkiakovės astovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė kelialapį į Rio iškovojo triumfavusi pasaulio taurės finalo varžybose Minske. „Džiaugiuosi, kad nugalėjau ir šį kartą net bėgti stipriai nereikėjo, – grįžusi į Vilnių sakė sportininkė. – Pirmu bandymu iškovojau kelialapį į olimpiadą ir dabar esu visiškai rami.“
Gausiu būriu į olimpines žaidynes vyks lengvosios atletikos atstovai, kurie niekada neslėpė savo ambicijų.
Kol kas dar nėra žinomi visi Lietuvos olimpiečiai, daugelis federacijų atstovų tik traukia pečiais ir pasakoja apie savo norus patekti ir sudalyvauti.
Priminsime, kad Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 62 sportininkai. Šalies sportininkų pasirodymas šiose žaidynėse žaidynėse buvo pats geriausias per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Iškovoti penki medaliai. Olimpinėmis čempionėmis tapo penkiolikmetė plaukikė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Sidabro medalį iškovojo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, o bronzos – boksininkas Evaldas Petrauskas ir imtynininkas Aleksandras Kazakevičius.
tv3.lt prognozės: ar galime tikėtis 10-ies medalių?
Plaukimas
Neabejotinai medalių į Lietuvą turėtų parvežti plaukikai: Rūta Meilutytė ir sparčiai tobulėjantis ir pergalėms jau subrendęs Giedrius Titenis.
Lengvoji atletika
Sunkiausia prognozuoti lengvosios atletikos šeimos rezultatus, tačiau nustebinti gali šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė.
Imtynės
Kol kas nė vieno kelialapio neturintys imtynininkai taip pat gali mus nudžiuginti. Mindaugas Mizgaitis, Aleksandras Kazakevičius ir Edgaras Venckaitis – potencialūs kandidatai laimėti medalius.
Boksas
Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis – Lietuvos bokso žvaigždės, kurios gali sužibėti Rio ir nudžiuginti mus aukščiausios prabos medaliais.
Krepšinis
Sunkiausiai prognozuojama: Europos čempionate Lietuvos krepšinio mašina šiek tiek buksavo, tačiau vėliau susitvarkė su pačiais didžiausiais iššūkiais. Ar galime tikėtis medalių iš Rio? Taip.
Šiuolaikinė penkiakovė
Niekam, matyt, net nekyla abejonių, kad Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė į Lietuva grįš su medaliu. Ar ant jos pečių pakibs vėl auksas – pamatysime!
Irklavimas
Prognozuojame kelis medalius. Ar tai bus Henrikas Žustautas? Įspūdingus metus turėjęs vaikinas neslepia, kad olimpiadoje norėtų kovoti dėl medalio. Mindaugas Griškonis – atrodo pasilgęs pergalių, tačiau nuolat sėkmė nusisukdavo. Ar tai nepasikartos šįkart? Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė – dar viena galimybė sužibėti! Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritter – jei neprdegs, vaikinai turi rimtų pretenzijų lipti ant nugalėtojų pakilos.
