Visas pokalbis – TV3 Žinių „Dienos komentare“.
Kokia atmosfera buvo Ankaroje tarp šalių vadovų? D. Trumpas jau spėjo pareikšti, kad vėl siekia perimti Grenlandiją ir jeigu sąjungininkės prieštaraus, tada išves karines pajėgas iš Europos. Kokie yra sprendimai?
Nuotaikos šiek tiek dvejopos. Optimizmo buvo labai daug artėjant viršūnių susitikimui, nes atrodė, kad santykiai tarsi persikrovė. Jungtinės Valstijos, kad ir kritiškos NATO šalių atžvilgiu, vis tik šiek tiek atsitraukė nuo tos retorikos, kuri ypač aštriai skambėjo prieš kelis mėnesius ir, be abejo, pirmiausia buvo siejama su karo Ukrainoje kontekstu.
Dabar pirmieji prezidento D. Trumpo pareiškimai šiek tiek išbalansavo tą optimistinę atmosferą. Aišku, jų nereikėtų pervertinti. Reikia suprasti, kad tai yra pareiškimai žiniasklaidai, atsakymai į spontaniškus žurnalistų klausimus. Tai nėra kažkoks politinis manifestas ar konkretūs sprendimai.
Netgi priešingai – tie sprendimai, kurie yra padėti lyderiams ant stalo, kurie yra suderinti ambasadorių lygmeniu ir patvirtinti Vašingtono, yra kur kas džiugesni ir labiau atliepiantys kertinius NATO principus. Bet, aišku, labai svarbi ir nuotaika. O ta nuotaika, kaip ir minėjau, yra šiek tiek pakitusi.
Girdime, kad D. Trumpas papriekaištavo Ispanijai, pavadindamas ją siaubinga partnere. Ar Amerika liks NATO, ar išves karius iš Europos?
Reikia atskirti retoriką nuo praktikos. Jeigu žvelgiame į retoriką, situacija gali atrodyti labai įtempta ir labai sudėtinga. Praktika yra šiek tiek kitokia. Pavyzdžiui, jeigu žvelgtume į amerikiečių karių skaičių Europoje, jis per kiek daugiau negu pusantrų prezidento D. Trumpo antrosios kadencijos metų beveik nepasikeitė – apie 80 tūkstančių karių yra ir Pentagonas žada peržiūrą.
Aišku, čia yra įtampos aspektas. D. Trumpas dėl to bara ir kritikuoja sąjungininkus, bet kol kas tai nėra virtę niekuo daugiau negu tik grasinimais, įskaitant ir grasinimą nutraukti prekybą su Ispanija. Vėlgi, kol kas Madridas tuos grasinimus vertina pakankamai ramiai, tikisi, kad tie sprendimai nebus įgyvendinti.
Tas pats ir su Grenlandija. Prezidentas D. Trumpas vėl užsiminė apie Grenlandiją, bet ką mes turime praktikoje? Jau ne vieną mėnesį diplomatų, labiau techniniame lygmenyje, vykstantį dialogą tarp Jungtinių Valstijų, Danijos ir Grenlandijos atstovų, kuris turėtų sukurti naują saugumo atmosferą Grenlandijoje, atitinkančią Amerikos interesus, bet niekaip nekeičiančią esminio principo, kad Grenlandija priklauso Danijos suverenitetui, turėdama autonomiją ir pati priimdama sprendimus dėl savo ateities.
Ukrainos pozicijos yra sustiprėjusios
Sakoma, kad V. Zelenskis į susitikimą atvyko „visiškai kitoks“. Koks tas „kitoks“ ir kaip jau girdisi vertinimai?
Sustiprėjęs. Prieš keletą metų V. Zelenskis vykdavo į tokius susitikimus prašyti pagalbos, prašyti finansinės ir kitokios paramos. Dabar tai, be abejo, irgi yra labai svarbu, ypač priešraketinės gynybos sistemos, kurios reikalingos tam, kad padėtų gintis nuo brutalių Rusijos atakų, vykstančių kiekvieną dieną.
Ta prasme tas aspektas išlieka, bet vis tik Ukraina šiandien yra daug pajėgesnė, nei buvo anksčiau. Ji turi gynybos pramonę, kuri kelia susižavėjimą Vakarų šalims dėl savo technologinio išsivystymo. Ji turi dronų, kurių neturi net Vakarų valstybės. Ji jaučiasi gana tvirtai fronto linijoje, nepaisant to, kad situacija, be abejo, nėra gera, bet bent jau yra stabilizuota, o kaštai agresoriaus pusėje auga. Taigi šia prasme Ukraina į viršūnių susitikimą atvyksta labiau pasitikėdama savimi.
Kiek jau dabar galime vertinti NATO viršūnių susitikimą?
Mes dažnai mėgstame sakyti, kad viršūnių susitikimai turi būti istoriniai. Aš nemanau, kad šitas susitikimas pretenduoja į tokią antraštę. Šio susitikimo esmė – žiūrėti į įgyvendinimą, vertinti, kas yra padaryta per vienerius ir kelerius metus, ypač gynybos investicijų srityje.
Visą pokalbį išgirskite interviu pradžioje esančiame vaizdo įraše.
