Biržuose posėdžiavusi Rimo Mikalausko vadovaujama religinė bendruomenės visuomenei skambiai pranešė, jog nuo Evangelikų Reformatų Bažnyčios atskyrė generalinį superintendentą kun. Algimantą Kvedaravičių.
„Reikia labai aiškiai pasakyti, kad R. Mikalausko organizacija nėra evangelikai reformatai, o jų bendruomenei aš niekada nepriklausiau. Jie galbūt atstovauja liberalias reformuotąsias bažnyčias, o tai nėra tas pats, kas šimtmečių tradicijas tęsianti Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčia“, - kalbėjo senelių tikėjimą puoselėjantis kun. A. Kvedaravičius. Bėda tame, jog mūsų valdininkai iš nežinojimo, o greičiau sąmoningai griaudami tradicines Bažnyčias R. Mikalausko grupelei suteikė tradicinės bažnyčios vardą. Taigi formaliai šiandien veikia dvi Evangelikų Reformatų Bažnyčios, nors nauja bendruomenė (kaip ją įvardijo ministerijos valdininkai) savo esme nieko bendro neturi su tradicine Bažnyčia, tai visiškai atskira organizacija, ką minėtu veiksmu pil. R. Mikalauskas pats aiškiai parodė.
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia per visą savo 452 metų istoriją nebuvo ir nėra pavaldi jokioms užsienio ar tarptautinėms organizacijoms. R. Mikalausko bažnyčia remiasi reformuotų bažnyčių aljanso (WARC) palaikymu ir pinigais. Santykiai su WARC sudėtingi. Dar 1996 metais vienas WARC tarybos narys įklimpo Kaune, kai prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl stambaus pinigų plovimo. 2002 metais aljanso pareigūnas, kuris inicijavo Kauno aferą, Biržuose R.Mikalausko rankomis įsteigė naują „tradicinę“ bažnyčią. Tradicinę Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia tikrai nebendradarbiaus su tarptautiniais aferistais, nežiūrint kokiomis organizacijomis ar skambiais vardais jie besidangstytų.
Anot kun. A. Kvedaravičiaus, piktnaudžiaudamas savo bendražygiams suteiktu garbingu evangelikų reformatų vardu R. Mikalauskas siekia savanaudžių tikslų: „Yra ne vienas liudijimas, kuomet jis žmonėms yra prisipažinęs – jį domina tik pinigai ir Bažnyčios turtas“.„Tokie jo „atskyrimai“ bažnytiniu požiūriu yra niekiniai, tačiau taip manipuliuojama viešąja nuomone, klaidinama žiniasklaida ir visuomenė, kuri nėra įsigilinusi į šią painią ir gėdą Lietuvai darančią istoriją“, - kalbėjo kun. A. Kvedaravičius.
Rimas Mikalauskas, vienintelis iš jo įkurtos naujos bažnyčios dvasininkų, buvo ordinuotas kunigu Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje. 2003 metais Sinodas atleido R.Mikalauską nuo kunigo urėdo teisių ir pareigų, kaip savanoriškai palikusį Bažnyčią. Kadangi R. Mikalauskas nesiliauja save laikęs kunigu ir nesigaili dėl savo veiksmų, tai Generalinis Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas Vilniuje 2009 metų birželio 20 d. pagal Didžiojoje Agendoje nustatytą tvarką ekskomunikavo pil. R. Mikalauską. Nuo šiol jis nelaikytinas nei kunigu, nei evangelikų reformatų Bažnyčios nariu.
450 metų Lietuvoje gyvuojančios Bažnyčios ardymas prasidėjo 2002 metais, kuomet nuo Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios atskilo R. Mikalauskas su keliais bendražygiais. Sušaukęs nelegalų sinodą, jis įsteigė naują bažnyčią. Nelaimės prasidėjo tuomet, kai Teisingumo ministerija, nepaisydama LR Konstitucijos, įstatymų ir elementarios logikos naująją organizaciją užregistravo kaip tradicinę bažnyčią. Nuo to laiko prasidėjęs žmonių skaldymas, priešinimas, klaidinimas, grasinimai tęsiasi iki šiol. Paskutinis to įrodymas – kun. A. Kvedaravičiaus menamas atskyrimas pateikiant tai, kaip oficialų faktą. „Apmaudu, kad Caro priespaudą, karus, sovietmetį atlaikiusi Bažnyčia griaunama Nepriklausomos Lietuvos valdininkų rankomis. Lietuvos mokslas, švietimas, kultūra, raštija šimtmečius vystėsi stipriai įtakojama ir evangelikų reformatų, negalime to užbraukti“, - kalbėjo kun. A. Kvedaravičius.
