Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį įregistravo piliečių iniciatyvą rengti referendumus, kuriais siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą ir suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą.
Per penkias darbo dienas iniciatyvinė grupė gaus parašų, kurių reikia surinkti tris šimtus tūkstančių, rinkimo blankus. Ignalinos AE darbą siūloma pratęsti iki 2015 m., o Konstitucijos 58 str. papildyti 5-ąja dalimi, kas leistų referendumui nutarus skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus.
Liberalų Sąjūdis pirmadienį paskelbė remiąs referendumo iniciatyvą, kuria siekiama pasiklausti piliečių, ar jie nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą. Anksčiau šią idėją pasiūlė ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją kreipėsi neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) vadovai, daugelio profsąjungų lyderiai, kiti visuomenės veikėjai.
Liberalų sąjūdis jau pasiūlė ir savo narius į formuojamą iniciatyvinę rupę, tarp kurių Seimo nariai E. Masiulis, K. Glaveckas. Vilniaus miesto tarybos narys A. Štaras siūlomas vienu iš parašų rinkimo koordinatorių.
Anksčiau idėjai dėl piliečių teisės paleisti Seimą nesutikę liberalai, pasak jų lyderio, nutarė, kad tai neprieštarautų esminėms jų nuostatoms, bet sakė susikoncentruosią ties parašų rinkimu IAE klausimu.
Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės Sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius kalbėdamas apie iniciatyvą rengti referendumą pabrėžė, jog žmones reikia informuoti ir apie gresiančias sankcijas. Kitaip, pasak jo, tai tebūtų populizmas, kurį ES traktuotų kaip norą sulaužyti stojimo sutartį. Jis taip pat svarstė, ar nebūtų geriau organizuoti parašų po peticija, adresuota ES institucijoms, rinkimą. Tiesa, A. Kubilius pripažino, kad referendumo iniciatyva yra svarstytina. Be to, konservatorius sakė, jog peticijos iniciatyva irgi kol kas tėra „tik pasvarstymai“.
Referendumo šalininkai nuogąstavimus dėl sankcijų atmeta ir pabrėžia, kad referendumas tik sustiprintų derybines pozicijas, ir teigia neįsivaizduojantys, kad ES galėtų bausti už tai, jog tauta demokratiškai išreiškia savo valią. LSDS pirmininko pavaduotoja Violeta Linkienė „Balsas.lt“ sakė, kad galimos visokios iniciatyvos, tarp jų ir peticija Briuseliui. Tačiau, pasak jos, reikia kažką daryti, ir daryti greitai.
........
Referendumo iniciatoriai pradžioje pabrėžia tikėjęsi surengti jį kartu su Seimo rinkimais, tačiau paskubėti juos verčia įstatymais reglamentuojamos procedūros ir svarbiausia - specialistų išsakomos nuomonės. Antai IAE generalinis direktorius V. Ševaldinas yra oficialiai pareiškęs Seime, jog sprendimas pratęsti AE darbą būtų techniškai įgyvendinamas be rimtų komplikacijų, jei būtų priimtas ne vėliau, kaip šių metų rugpjūčio mėnesį.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę IAE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Dabar, keičiantis politinei situacijai, Europos Parlamente ir įvairių šalių vyriausybėse branduolinė energetika nebėra laikoma grėsme, kaip buvo po Černobylio avarijos (1986-aisiais). Be to, ES siekia atsikratyti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Lietuvoje, šiuo klausimu, nuolat aštrėja diskusija.
Neseniai saikingą optimizmą dėl tokių galimybių pareiškė ir premjeras bei Prezidentas, o vyriausybė paskyrė Aleksandrą Abišalą vadovauti deryboms su ES. Tiesa, pats paskirtasis derybininkas iškart pareiškė nematąs didelių galimybių ką nors pasiekti.
IAE uždarymas, reaktorių išmontavimas, radioaktyvių atliekų sutvarkymas ir socialinių problemų sprendimas iki 2020 metų gali kainuoti apie 10 milijardų litų. Kol kas nėra aišku, kam tektų padengti IAE uždarymo išlaidas, jei Lietuva nuspręstų pratęsti IAE veiklą.