violeta linkienė

Pasaulis iš krizės gelbstisi stiprindamas valstybės vaidmenį, didindamas valstybinio sektoriaus įtaką ir svorį, perimdamas į valstybės rankas iš privataus kapitalo eilės įmonių valdymą, žymiai aktyviau gindamas viešąjį interesą. Visiškai priešingą poziciją pademonstravo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas praėjusią savaitę paskelbdamas apie „naujo kelio pradžią“ – neva strateginę reformą, kurios tikslas parduoti savivaldybei priklausančias įmones ir nekilnojamąjį turtą.

Prieš aštuonerius metus, sausio 27-ąją, LDDP galutinai aneksavo LSDP ir taip Lietuvos socialdemokratijos istorijoje atvertė naują juodą puslapį. Tačiau šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, centrinė partijos būstinė ta proga neišleido jokio viešo signalo. Tomis dienomis tepasirodė 174 punktų pažadų projektas, pavadintas „Lietuvos socialdemokratų partijos alternatyvioji programa“ – labiau visgi panašus į desperatišką siekį bet kokia kaina grįžti į valdžią.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų. Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai.

Krizė paskelbta. Skelbiami būsimos Vyriausybės antikrizinių priemonių plano projektai. Taip pat ir galimi pakeitimai mokesčių sistemoje. Tiesa, tie galimi pokyčių variantai labai  greitai keičiasi, tačiau, kad ir koks projektas beišvystų dienos šviesą, paskirtasis premjeras ar jo būsimo kabineto galimi nariai vis pažymi, jog vienas tikslų – sušvelninti krizės padarinius paprastiems žmonėms. Tikrai būtų gražu, jeigu taip būtų. Tačiau.

Lietuvoje veikiantys įstatymai politines partijas verčia tapti verslo bendrovėmis, nes prioritetas yra ne programos, idėjos, ideologija ar principai, o finansinis pajėgumas. Spręskite patys: politinė partija, norinti dalyvauti rinkimuose, privalo susimokėti užstatą (pastaruoju metu jis priartėjo prie 200 tūkstančių litų už sąrašą ir visų apygardų kandidatus), tačiau neprivalo pateikti programos, veiklos principų ir pan.

Esu viena iš tų kelių dešimčių procentų (kaip teigia statistika) piliečių, kurie dažniau skaito internetinius dienraščius negu popierinį jų pavidalą. Rinkimai šiomis dienomis – karščiausia tema. Bene kiekviename internetiniame dienraštyje galima rasti specialią tam skirtą rubriką: „Rinkimai 2008“, „Balsuok 2008“ ar pan.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Referendumo iniciatoriai, suprasdami energetinių klausimų svarbą visai visuomenei, įsiklausę į specialistų siūlymus, matydami Vyriausybės ir Seimo abejotinus veiksmus, pasiūlė piliečiams pasinaudoti konstitucine teise išreikšti savo valią referendumu.