Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą.
Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projekto, kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis. Šiuo projektu, pasak kreipimosi autorių, bandoma apeiti Konstituciją, remiantis ginčytinu teiginiu, jog "vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi".
Atviro laiško autoriai primena, kad tokie garsūs kalbininkai kaip prof. Vincas Urbutis, prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, prof. Pranas Kniūkšta, prof. Aldona Paulauskienė, prof. Kazimieras Garšva ir kiti laikosi nuomonės, kad į lietuvių kalbą iš kitų kalbų atėję ir joje vartojami asmenvardžiai tampa ir lietuvių kalbos savastimi. Todėl esą negalima priimti įstatymo, grindžiamo, švelniai tariant, diskutuotina doktrina ir remiantis nuomonėmis, kurios nėra priimtos akademinėje bendruomenėje.
Laiško autoriai perspėja, jog Vyriausybės siūlomas įstatymas prieštarauja ir Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams, pagal kuriuos piliečio pasas esąs pilietybės, asmens priklausymo atitinkamai valstybei, liudijimas, todėl visi jo įrašai privalomai darytini oficialios valstybinės kalbos rašmenimis, ir asmens tautybė "negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso".
Atvirą laišką pasirašę baltistas doc. habil. dr. A. Butkus, poetas, Nepriklausomybės akto signataras Gintaras Iešmantas, Kultūros kongreso tarybos pirmininkas prof. dr. Krescencijus Stoškus, istorikas prof. habil. dr. Antanas Tyla, etnologas ir publicistas Jonas Vaiškūnas, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė Birutė Valionytė ir orientalistas Vytis Vidūnas ragina Seimą palaikyti Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos teikiamą asmenvardžių rašymo projektą, išlaikantį valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir grindžiamą Lietuvos Konstitucijos normomis ir KT išaiškinimais.
"Panašus į Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos siūlomą projektą yra priimtas ir jau pasiteisinęs Latvijoje. Juo remiantis, reikalui esant, leidžiama nevalstybinės kalbos rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus Teisių Teisme ir nė viena valstybė, nė jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų", - sako atvirą laišką pasirašęs baltistas A. Butkus.
Pernai KT išaiškino, kad nėra jokių kliūčių to paties paso kitų įrašų skyriuje Lietuvos piliečio asmenvardį įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Šį KT sprendimą pozityviu žingsniu pripažino Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Tomas Hamarbergas (Thomas Hammarberg), išreiškęs viltį, "kad šis sprendimas bus įgyvendintas praktiškai".
Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų prašo parlamentarų palaikyti R. Kupčinsko, G. Songailos teikiamą projektą ir jau projektų pateikimo stadijoje apsispręsti dėl priimtino projekto, balsuojant alternatyviai.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiame Seimui įstatymo projekte numatyta leisti dokumentuose asmens vardą ir pavardę rašyti ne tik lietuviškais, kaip šiuo metu, bet ir kitais lotynų abėcėlės pagrindo rašmenimis.
Vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis, o ne lotyniško pagrindo rašmenimis - perrašomi pagal tarimą lietuviškais.
Numatyta, kad dokumentus galės keisti tik to pageidaujantys, prašymus parašę piliečiai. Nauja tvarka būtų taikoma laipsniškai - pradžioje rašant asmens vardą pagrindiniuose dokumentuose - pasuose, asmens tapatybės kortelėse, vėliau, priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ir kituose jame įvardintuose dokumentuose.
Vyriausybės teigimu, įteisinus asmenvardžių rašymo tvarką nelietuviškais rašmenimis, būtų išspręstos mišrių santuokų asmenvardžių rašymo problemos, nes atsisakymas suteikti Lietuvos Respublikos piliečiui nepakeistą jo sutuoktinio pavardę ar suteikti kurio nors iš tėvų pavardę vaikui pažeidžia teisę į bendrą šeimos pavardę. Taip pat būtų išvengta galimų žmogaus teisių pažeidimų ir išspręstos neretai kylančios problemos siekiant įrodyti tapatybę, kai asmuo migruoja iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais tikslais.
Vyriausybė siūlo spręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą remiantis tradicija, kuri formavosi dar tarpukario metais.
Įstatymo projekte remiamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakyta koncepcija, kad vardas ir pavardė yra ne kalbos, o asmens nuosavybės dalykas.
Paklaustas, ar KT sprendimas neturės įtakos, Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad teismas nagrinėjo vardų ir pavardžių rašymą, tai laikydamas lietuvių kalbos, o ne asmens nuosavybės dalyku. Kalbos reikalus, anot A. Kubiliaus, turi spręsti kalbininkai ir, jeigu jie sako, kad asmenvardžiai yra asmens dalykas, tai ir teisininkai neturėtų tam prieštarauti.
Pasak jo, Lietuvai svarbu išspręsti pavardžių rašymo problemą, nes vis daugiau Lietuvos piliečių, ypač moteriškos kilmės, vis dažniau renkasi vyrus, kurie turi vokišką ar lenkišką pavardę. Ir po to grįždamos namo nori savo lietuviškame pase turėti pavardę, kuri atitiktų jos vyro pavardę, jog gyvenime, kelionėse nebūtų keistų, nereikalingų buitinių problemų. Pagal dabar galiojančią tvarką, joms būna sunku kartais savo pase turėti tokią pačią pavardę, kokią turi jos vyras.
Jei Seimas pritars, nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galės būti nebelietuvinamos, o nuo 2013-ųjų pasuose, tapatybės kortelėse arba leidime gyventi šalyje asmenvardžiai bus pradėti rašyti su visais umliautais, nosinėmis, perbraukimais, brūkšneliais.
KT yra išaiškinęs, kad, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.
