Ties Radviliškiu, kaip ir prieš 91 metus, vėl susirėmė Lietuvos ir bermontininkų kariuomenės.
Kelių šalių karo istorijos entuziastai pirmą kartą rekonstravo vieną svarbiausių Lietuvos laisvės kovų mūšių.
Į Lietuvą iš vokiečių ir rusų karių sudaryta kariuomenė įžengė liepos mėnesį ties Kuršėnais.
Jiems vadovavo rusų generolas Pavelas Bermontas-Avalovas, todėl kariai vadinti bermontininkais.
Pradžioje jie skelbėsi kovojantys prieš bolševikus, tačiau vėliau ėmė siaubti Šiaurės Lietuvą. Į kovą su agresoriais stojo Lietuvos kariuomenė.
Lemiamos kautynės įvyko ties Radviliškiu. 1919-ųjų lapkritį bermontininkai įsitvirtino sename malūne ir pasitiko lietuvių karius. Kovos užtruko net dvi dienas ir baigėsi lietuvių pergale.
„Tuo laiku mūšiai visada vykdavo taip, kad būdavo dideli puolančiosios pusės nuostoliai. Todėl, kad buvo tokios sąlygos – apkasai, užtvaros, kulkosvaidžiai, spygliuotos vielos, o pėstininkai bėgdavo be jokios taktikos ar priedangos“, – pasakojo karo istorijos klubo „Grenadierius“ pirmininkas Darius Verbickis.
„Pas mus minėjimas buvo prieš savaitę, lapkričio 11-ąją. Kaip tik tada Rygoje vyko kovos ir iš Rygos juos išvijus šie pasitraukė į Lietuvą. Tad svarbiausias mūšis buvo Rygoje“, – sakė latvių karo istorijos klubo „Redut“ atstovas Martinas Sarma.
Tačiau galutinai sutriuškinti bermontininkų Lietuvai nepavyko. Įsikišus Antantės karo misijai, kovos buvo sustabdytos ir Lietuvos kariuomenė palydėjo bermontininkus iki Vokietijos sienos.
Idėja rekonstruoti šį mūšį organizatoriams kirbėjo trejetą metų. Pradėjus juo domėtis, teko perversti nemažai istorinių dokumentų, tačiau ir tada faktų daug nerasta.
„Iš tikro labai nedaug informacijos. Gauname fragmentus iš vieno žurnalo, iš kito laikraščio, tad dėliojom kaip dėlionę, kad gautųsi bendras paveikslas“, – teigė mūšio rekonstrukcijos sumanytojas Alvydas Tamošiūnas.
Organizatoriai viliasi, kad šio mūšio rekonstrukcija nebus paskutinė.
Jevgenijus BARDAUSKAS
