Pastaruoju metu iškilo diskusijos apie tai, kiek ir ar lietuviški turi būti įmonių pavadinimai. Juolab kad savo kadencijos paskutinėmis savaitėmis Vyriausybė priėmė Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimus, kuriais neva sugriežtino kalbos reikalavimų taikymą įmonių pavadinimuose nuo artėjančios gegužės pirmosios.

Kas galioja šiandien

Realybė yra kiek sudėtingesnė. Reikalavimas, kad juridinių asmenų pavadinimai (šalia kitų, irgi nebūtinai logiškų reikalavimų) būtų tik lietuviški, galioja ir yra įtvirtintas Civilinio kodekso 2.40 straipsnyje.

Beje, aišku, kad logiškiausia buvo (būtų) keisti patį Civilinį kodeksą. Tačiau patikėkite, tai lengva atrodo tol, kol nepradedi apie tai kalbėti Seime…

Gerai bent tai, kad realybėje Kodekso nustatyta tvarka pasukta kiek į liberalesnę pusę nei pažodinis Kodekso tekstas – egzistuoja bent trys išimtys siaurai suprantamai kalbos taisyklei, kurias pripažįsta Valstybinė lietuvių kalbos komisija:

- Galimi lotyniški pavadinimai;

- Galimi pavadinimai įmonių, kurios yra užsienio įmonių padaliniai (de facto ir susiję kitais ryšiais);

- Galimi pavadinimai, kurie tuo pačiu yra ir prekės ženklas.

Jei nesilaikoma lietuviškumo reikalavimų (išskyrus šias išimtis), steigėjai, notaras (jei tvirtina dokumentus), Registrų centras gali būti baudžiami ex post facto (teisinga tai ar ne – atskira kalba) administracinėmis baudomis, o įmonei gali kilti sunkumų realiai naudoti savo įmonės pavadinimą iškabose, reklamose.

REKLAMA

Reikia pripažinti, kad įmonių pristeigta labai įvairiais vardais. Kad vieni jų gražūs, o kiti ne – steigėjų, kalbininkų, skonio reikalas ir ne man tai spręsti, nors savo skonį šiais klausimais irgi turiu. Tačiau svarbu čia faktas, kas kai kurie jų nelabai atitinka Civilinio kodekso reikalavimus. Vienais atvejais dėl to jokios realios bėdos (jei tik nesi iš tų kalbininkų, kur kiekvienas padžiazavimas kalbos tema nervus gadina). Kitais atvejais – gramatinės klaidos akis bado, ir net man, užkietėjusiam liberalui, kiek nejauku, nes spėju, kad klaida atsirado būtent dėl klaidos, o ne dėl noro smagiai padžiazuoti žodžiais ir skaičiais.

Tačiau svarbiausia (ir blogiausia), kad situacija jau buvo pribrendusi link sprogimo ta prasme, kad Kalbos inspekcija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija nusprendė „rimtai“ imtis šių klausimų. Tai reiškia – ieškoti galimybių bausti už bet kokias klaidas, keisti reglamentavimą griežtąja linkme, ir dar taip, kad įmonių steigimas taptų sunkesnis.

Taigi, reikėjo kažką daryti, nes laukti kol visa tai sprogs ir iš toli viską stebėti baltomis pirštinėmis – ne mano prigimčiai. Du metus derėjomės dėl Juridinių asmenų registro nuostatų esmės. Daug teko kalbėti su Kalbos inspekcija bei Komisija ir įtikinėti, kad rezultatas būtų normalus. Nemanau, kad tobulas tas rezultatas, tačiau prie esamų duotybių (Civilinis kodeksas) jis visai normalus.

Kas pasikeitė?

Juridinių asmenų registro nuostatose atsirado du nauji punktai. Pasakysiu koks jų užmanymas ir prasmė.

Pirma, „761. Registro tvarkytojas, gavęs šių Nuostatų 76 punkte nurodytus dokumentus, Registro tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai per 6 darbo valandas pranešus Registro tvarkytojui, kad prašomas laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, Registro tvarkytojas priima sprendimą laikinai juridinio asmens pavadinimo į Registrą neįtraukti, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai juridinis asmuo susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija.“

REKLAMA

Atkreipiu dėmesį, kad, pirma, ši tvarka nesulėtina juridinio asmens dabartinės įregistravimo procedūros (žinau, galėtų būti dar greitesnė, bet čia vėl atskira istorija), nesuteikia galimybės kalbininkams ties pavadinimo projektu kontempliuoti daugiau nei šešias valandas, ir suteikia visišką aiškumą, kad prie vardo nebus kabinėjamasi vėliau (iškabinus iškabą, pavyzdžiui).

Taip pat Registrų centrui paliekama galimybė registruoti įmonę, kai steigiama įmonė “susijusi” su užsienio organizacija. Dar daugiau – Valstybinės kalbos komisija teikia konsultaciją, o ne privalomą nurodymą, tad kilus ginčui dar nebūtina bus ja vadovautis.

Antra, “Pasiūlyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centru nustatyti atvejus, kai Registro tvarkytojas, elektroninėmis priemonėmis atlikęs išankstinę prašomo laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms patikrą, nesikreipia į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.”

Tai reiškia, kad pagal minėtus tris parametrus turėtų būti net nesikreipiama į Valstybinės lietuvių kalbos komisiją ir įmonė tiesiog registruojama. Tikiuosi, taip ir bus padaryta.

Amerikos lietuvių laikraštis "Draugas" (ar bent jau jį leidžianti įstaiga) Amerikoje turėtų vadintis, turbūt, "The Friend", jei ten galiotų mūsų Civilinis kodeksas

Visa tai reiškia, kad „QWįšxc+px“ pavadinimo įregistruoti nepavyks, tačiau lotyniškus pavadinimus, tarptautinius pavadinimus bei prekės ženklus – taip. O taip pat, tikiuosi, pavyks įregistruoti įvairius paišdykavimus su kalba, kai kalbininkai tiesiog negalės tiksliai pasakyti kokioms kalbos taisyklėms pavadinimas prieštarauja. Čia jau, kaip ir šiandien, tiesiog egzistuojančių normų taikymo aspektai. Beje, jei kas susiduriate su absurdais šioje srityje – duokite man žinią, prašau.

O ką iš tikrųjų reiktų daryti

Faktas, kad konkurencinėje aplinkoje įmones Lietuvoje steigti turi būti kuo patraukliau. Šalia mokestinių, atvykimo į Lietuvą aspektų, kurie, deja, ne visi puikūs ar bent pakankamai patrauklūs, svarbu ir registravimo aspektai.

REKLAMA

Yra dalykų, kur galima ar bus galima pasidžiaugti:

- Galimas elektroninis steigimas distanciniu būdu nebesikreipiant į notarą;

- Tipiniai steigimo dokumentai gali būti pateikiami užsienio kalbomis šalia lietuvių kalbos, Registrų centrui garantuojant vertimo autentiškumą. Tokiu būdu de facto leidžiama steigti įmones kitomis kalbomis.

Tačiau bent pora dalykų galėtų būti geresni, jei Civilinis kodeksas tai leistų:


Rašyti komentarą...
s
sandra
2013-04-24 22:52:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
ar cia su Usu kALBIESI :)
Atsakyti
0

j
jonas
2013-04-22 16:08:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
sikt eik,kol laikas
Atsakyti
0

j
jonas
2013-05-01 23:19:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
as niekaip ligi sioliai nesupratau buvusio teisingumo ministro vaidmens,nuzudant usa.simasius, pries uso mirti,mate ir paliudino,kad usas girtas vaziavo keturaciu.kodel ministras nepranese policijai,kad mate vaziuojant girta vairuotoja.o gal tik reikejo paliudijimo,kad usas girtas vazinejo.paliudijimo ne kokio piemens,bet pacio teisingumo ministro?kiek sis zmogus yra susiiejes su pedofilijos byla?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų