Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį vėl svarstys klausimą, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose.
Trečiadienio posėdyje komisijos nariai turėtų apsispręsti, kokius ribojimus minėtiems asmenims siūlyti įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą.
Komisijos nariai šį klausimą svarstė prieš dvi savaites, tačiau išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas. Susidariusią koliziją sprendusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė dėl projekto perbalsuoti.
Pagal vieną siūlymą, norėta keisti vieną Konstitucijos straipsnį, kuris numato reikalavimus kandidatams į Seimo narius. Pagal kitą variantą siūlyta keisti du straipsnius, reglamentuojančius, kas Lietuvoje gali būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu.
Pagal abu siūlymus, per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims kandidatuoti į parlamentą norėta uždrausti dešimčiai metų.
Tačiau išsiskyrus komisijos narių nuomonėms joks sprendimas gegužės viduryje nepriimtas. Seimo Konstitucijos komisija buvo kaip papildomas komitetas svarstant Konstitucijos keitimą. Pagrindiniu šiuo klausimu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Negaudamas papildomo komiteto išvados, jis negali pats priimti sprendimo.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti ketverius metus.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
