Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.
JAV ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino
Ar tai labiau ekonominis sprendimas, skirtas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkai ir žmonėms, ar tai labiau Vašingtono politika Rusijos atžvilgiu, parodanti požiūrį į Rusiją ir karą Ukrainoje? Kaip jūs manote?
A. Grigas: Čia yra keli aspektai. Pirmiausia, aš visgi sakyčiau, kad tai yra politinis sprendimas, bet jis taikomas į Amerikos vidaus politiką, nes artėja rinkimai į Atstovų Rūmus lapkričio 3 dieną. Kadangi dabar yra labai išaugusios kainos, Trumpas nori siųsti signalą, kad jis kažką daro, kad jis sudaro sandorius, kad jis tuoj bandys tas kainas sumažinti.
Manau, pirmiausia tai yra motyvuota vidaus politikos. Antra, tai iš tikrųjų siunčia signalą ir yra tam tikra politinė Putino pergalė, kad su juo kalbasi Trumpas, kad su juo sudaro sandorius, kad jis nėra ekonomiškai izoliuotas.
Nors Trumpas ir jo administracija teigia, kad šitos kainos bus sumažintos, visgi dyzelino kiekiai, apie kuriuos šiandien diskutuojama, yra labai maži ir jie didelės įtakos Amerikos rinkai neturės. Jie tiesiog yra per maži, kad ryškiai sumažintų kainą Amerikoje ar patenkintų Amerikos paklausą.
Koks poveikis būtų Europos rinkai?
O tie dyzelino kiekiai gal labiau skirti Europos rinkai ar kitur? Kaip tai galėtų paveikti mus? Išties dabar atrodo, kad Rusija džiaugiasi, tai tarsi savotiška Putino pergalė. Bet kiek tai turi realios reikšmės? Ar tai gali sumažinti kainas ir suteikti Rusijai realių pajamų?
A. Grigas: Koks bus tas realus efektas Europoje ar pasaulinėse rinkose, dar pamatysime, nes šitas dyzelinas yra atlaisvinamas į pasaulines rinkas ir jam taip pat atveriamas kelias į Ameriką. Koks bus tas efektas, dar pamatysime, nes veikia ne vienas veiksnys.
Taip pat galime žiūrėti, kas vyks Hormuzo sąsiauryje, kas vyks Irane, kas vyks pačioje Rusijoje, kiek jie sugebės pateikti tuos didesnius kiekius. Nes, kaip bebūtų, Rusijos energetikos pramonė šiandien kenčia nuo karo, korupcijos ir daugybės skirtingų veiksnių.
Ką reiškia Putino ir Trumpo susitarimas Lietuvai?
Ką parodo dabartinis Trumpo ir Putino susitarimas ir kiek tai gali turėti reikšmės pasaulinei rinkai, Amerikai, o tuo labiau mums, Lietuvai ir kitoms šalims?
E. Bajarūnas: Visų pirma gal pradėčiau nuo sveikinimo iš Sopoto, kur šiuo metu esu ir dalyvauju didžiulėje tarptautinėje ekonominėje konferencijoje. Pažiūrėjau šio ekonomikos susitikimo dienotvarkę, tai iš tiesų labai daug dėmesio skiriama energetikai. Manau, visi supranta, kad energetika, jos prieinamumas ir užtikrinimas yra pagrindinis ekonomikos variklis.
Ar Hormuzo sąsiauryje vyksta įvykiai, ar Rusija bombarduoja Ukrainą, tai atsiliepia mums patiems per kainas. Tai tiesiog veikia mūsų savikainą, kaip mes galime pigiau pagaminti. Lietuvoje mes nuolatos kalbame apie mūsų konkurencingumą, o čia yra pagrindinis matas, pagal kurį mes galime pateikti į rinką pigesnius, geresnės kokybės produktus.
Mes jau labai kentėjome nuo kelių veiksnių – labai aukštos kapitalo kainos ir labai brangių energetinių išteklių. Lietuvai visi šie vykstantys procesai yra tiesiog neigiami. Dabar apie Trumpą galėčiau pradėti sakydamas, kad visiškai sutariu su gerbiama Agnia, todėl, nesikartodamas, paliesiu kitus dalykus.
Pirmas dalykas yra tai, kad mes kažkaip įpratę kalbėti, jog Amerikos prezidentai atstovauja Amerikos interesams. Tai būtų gerai. Bet Trumpas, kartais kyla toks įtarimas, daugiau atstovauja Rusijai. Kartais Trumpas atstovauja pats sau, savo ratui. Todėl mes turime vertinti jo sprendimus. Trumpas žiūri į savo partijos ateitį per artėjančius kadencijos vidurio rinkimus.
Jis žiūri ir į savo palikimą, kadangi jau yra antrasis prezidentavimo etapas, per kurį jis formuoja savo palikimą. Todėl Trumpas žiūri pagal savo interesus. Jam pasirodė, kad šiuo metu, nors kaip tik jau savaitgalį jis turėtų pasirašyti vadinamąjį Lindsey Grahamo sankcijų paketą ir taip įvesti Rusijai papildomus apribojimus vykdyti karą bei pardavinėti energetinius išteklius, jam yra žymiai palankiau pamaloninti Putiną.
Iš tiesų didžiulio ekonominio efekto tai neturės. Aišku, reikia turėti omenyje, kad energetika yra labai politizuota rinka ir kažkoks poveikis gali būti. Į pasaulio rinkas nueina signalas, kad bus papildomų išteklių, nors iš tiesų kalbame apie labai menkus kiekius. Todėl ekonominės naudos čia nelabai įžiūriu, bet įžiūriu didžiulę politinę ir strateginę naudą Putinui. Vėlgi ne tiek dėl to, kiek jis užsidirbs, o užsidirbs tikrai nedaug.
Jam žymiai svarbiau, kad griūna JAV ir Europos Sąjungos bendraminčių Vakarų flangas, kuris šiuo metu dominuoja įvedant sankcijas. Todėl Putinui labai svarbu, kad jau yra plyšys tose sankcijose, jau nėra vieningumo, jau pykstamasi, vėl tampa neaišku, kaip toliau Trumpas elgsis su Ukraina.
Kokie yra Trumpo ir Zelenskio santykiai?
Užsiminėte apie Ukrainą. Išties šie sprendimai sulaukė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasipiktinimo. Jis labai sukritikavo tokius žingsnius. Kaip jums atrodo, ar tai gali sukelti vis daugiau nesutarimų tarp Trumpo administracijos ir Kyjivo? Kas gali būti toliau?
E. Bajarūnas: Žiūrėkite, Trumpas nieko neužmiršta, jeigu kažkas jam yra pasakęs ką nors pikto ar nepalankaus. Ir jis, be abejonės, nėra patenkintas, kai kalbama apie silpną stiprios valstybės sprendimą. Bandau cituoti prezidentą Zelenskį. Atsimenate visą jo epopėją praėjusių metų pavasarį, kai jis Zelenskį kaltino neva neturint kortų? Ką tai reiškia? Tu, Zelenski, atvažiuoji į Baltuosius rūmus, o neturi jokių kortų.
Tai dabar Zelenskis turi kortas ir kelios iš jų yra labai svarbios. Jis jau parodė, kad gali savo jėgomis kariauti. Taip, ne visiškai. Jam reikia Amerikos priešraketinės gynybos, reikia strateginės žvalgybos, be kurios būtų žymiai sunkiau, bet Zelenskis jau gali kariauti. Ukraina jau turi pasigaminusi tokių gynybinių išteklių, kurie domina pasaulio rinkas, visi į juos žiūri.
Todėl taip, net jeigu Trumpas gali užpykti ant Zelenskio, anksčiau buvo kalbama: „Zelenski, tu neturi kortų“, o dabar kalbama, kad Zelenskis nežais to žaidimo. Zelenskis jau turi kortas. Jis jau smogia Rusijai, jis veikia pasaulio strategiją.
Ar JAV suteikia visą reikiamą žvalgybinę informacija Ukrainai?
Dabar taip pat kilo nerimo, kad Amerika galbūt ne iki galo suteikia žvalgybinę informaciją Ukrainai. Kaip jūs galvojate, kas čia vyksta? Ar tai gali būti tiesa ir kuo tai galėtų baigtis?
E. Bajarūnas: Čia yra du dalykai, kur dalijamasi žvalgybine informacija. Viena yra tai, kad kai Ukraina paleidžia ilgojo nuotolio dronus ir raketas į Rusijos teritoriją, be šios žvalgybos būtų žymiai sunkiau pasiekti taikinius. Nes Rusija vis tiek jau yra padariusi pažangą priešlėktuvinėje ir priešraketinėje gynyboje. Ukrainos dronams būtų sunkiau pasiekti taikinius, apeiti Rusijos priešlėktuvinę gynybą. Tai čia viena dalis informacijos, kuria Amerika dalijasi.
Kita dalis – kai Rusija pradeda leisti raketas, ypač balistines, į Ukrainą. Būtent iš Briansko – vos kelių minučių skirtumas, todėl labai reikia greitai gauti informaciją. Ir tik Amerika per savo palydovinius pajėgumus gali ją suteikti. Tai taip, jūs esate labai teisi. Šiuo metu yra gandų, kaip patvirtinai, kad jau kai kuriuose iš tų dviejų blokų Ukraina netenka tokios tiesioginės informacijos, jos negauna.
Ir čia, manau, būtų didžiausia žala, kurią dabartinė Trumpo administracija galėtų padaryti Ukrainai. Ji nesustabdytų karo, iš tiesų nepakeistų karo, bet, deja, būtų daugiau aukų ir mažiau Ukrainos efektyvumo. Nors dabar matai, kad, be taikinių Rusijos naftos perdirbimo gamyklose, yra ir kitų objektų. Tai yra „Yandex“, tai yra duomenys, tai yra „Sberbank“ – Rusijos bankas, monstras, gigantas, kurio duomenų sugadinimas irgi gerokai paveiktų Rusijos ekonomiką.
Šiek tiek matai, kad Zelenskis jau adaptuojasi. Nors taip, jeigu iš Zelenskio atims tą pagrindinį jo šiuo metu turimą ginklą, galimybę smogti, apgadinti, sugadinti, išvesti iš rikiuotės strateginius Rusijos objektus, tokius kaip energetiniai objektai ar duomenys, jis netektų didžiulio ginklo būtent ginantis nuo Rusijos.
Ką rodo informacija, kurią girdime? Kaip jūs manote, ką reikštų, jeigu Amerika dabar ribotų ar visai neteiktų žvalgybinės informacijos Ukrainai? Koks tai būtų smūgis?
A. Grigas: Čia būtų labai ryškus smūgis. Iš tikrųjų tai yra vos ne ginklas, kurį Amerika turi ir dabar laiko virš Zelenskio ir Ukrainos galvos. Mes jau esame matę skirtingų karo epizodų, kai „Starlink“ buvo atjungtas, kad ir trumpam. Iš tikrųjų Ukrainai tuo metu buvo daug sunkiau mūšio lauke.
Tai tikrai pavojinga ir rizikinga taktika Ukrainos atžvilgiu. Manau, kad europiečiai daro, kiek gali, bet čia irgi yra vieta, kur europiečiai patys neturi pakankamai pajėgumų. Ir čia būtent yra pamoka Europai, kuriose srityse ji turi ugdyti savo didžiausius pajėgumus, nes tai yra kritiškai svarbu.
Jeigu jie šiuo metu pasikliauja tik Amerika, ateityje gali kilti tokių nesutarimų. Net nebūtinai bus neteikiama informacija ar kažkas atjungta, bet vien tik tokie grasinimai ir diskusijos yra labai pavojingi.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
