„Pavyzdžiui, „Formulės-1“ automobilių sporto lenktynės. Jose nėra nė vieno lietuvių lenktynininko, bet dalis lietuvių lenktynes tikrai žiūri. Nes tai yra pramoginis renginys, kuris mūsų tautiečių skoniui gana priimtinas. Lygiai taip pat lietuviai žiūri šokių, dainų projektus. „Eurovizija“ yra viena iš tokių pramogų“, – atkreipia dėmesį LRT.lt pašnekovas.
Psichologas taip pat pabrėžia, kad lietuviai mėgsta identifikuoti save su laimėtojais.
„Galime prisiminti „LT United“ atvejį: Lietuvos atstovų šeštoji vieta „Eurovizijos“ konkurso finale Atėnuose 2006-aisiais iki šiol yra laikoma didžiule pergale ir prisimenama su pasididžiavimu. Tai kelia savęs vertinimą, mums padeda jaustis, galima būtų pasakyti, „labiau lietuviais“, – komentuoja A. Kairys.
Pašnekovas primena, kad kiekvienose varžybose yra laimėtojai ir pralaimėtojai. „Paprastai žmonės nelabai mėgsta, kai laimi saviškis, bet kai kada ir pralaimėjimas yra visai smagi pramoga“, – tikina psichologas.
Jis pastebi, kad apskritai sėkmės atveju lietuviams būdinga džiaugtis ir sakyti: „Mes laimėjom“, „Mūsų atstovas laimėjo“, „Lietuviai laimėjo“. Jeigu pralaimima arba užimama santykinai nedidelė vieta, tuomet sakoma: „Tas ir tas buvo trečias nuo galo“.
„Jau nebelieka to „mes“. Sėkmės atveju yra linkstama identifikuoti, laikyti save panašiais į laimėjusią grupę, o nesėkmės atveju sakoma, kad jie yra truputėlį kitokie negu aš“, – sako psichologas A. Kairys.
Esą nesėkmės atveju linkstama ne tik atsiriboti, bet iškart ieškoti kaltų. Paprastai būna labai aišku, kas kaltas. „Kaltas tas, kas blogai sudainavo. Arba aplinkybės buvo kaltos, arba Balkanai“, – juokauja psichologas.
