Valstybės kaltintojas – prokuroras Artūras Urbelis – teigė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis padėjo tašką Tulpinių byloje, kurios tyrimas prasidėjo dar 1999 metais, kuomet buvo nužudytas Panevėžio apygardos prokuroras Gintautas Sereika.
Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Tulpiniais vadinamų Algimanto Vertelkos, Audriaus Andrušaičio, Virginijaus Baltušio ir Dariaus Blinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė įrodyta, nusikaltimų padarymo aplinkybės nustatytos ir bausmės paskirtos teisingai. Teismas negavo duomenų, kad pirmosios instancijos teisme bylą būtų nagrinėjęs šališkas teismas ar būtų padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Visi įrodymai yra gauti teisėtais būdais, patikrinti, sugretinti su kitais įrodymais ir patikimi.
Todėl V. Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis, kaip buvo nuspręsta anksčiau, kalėjime kalės iki gyvos galvos, o D. Blinkevičius pataisos namuose praleis 8 metus. Apskųstu nuosprendžiu V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis laisvės atėmimu iki gyvos galvos buvo nuteisti jau ne pirmą kartą. VAT 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir Dainius Skačkauskas, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo paduota.
A. Vertelka, V. Baltušis ir A. Andrušaitis VAT 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu buvo nuteisti už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tulpiniams buvo inkriminuojami įvairūs nusikaltimai: nužudymai, svetimo turto sunaikinimai ir sugadinimai (sprogdinimai, plėšimai, teroro aktas) ir pan. Šioje byloje figūruoja žinomo Mažeikių verslininko, jo sūnaus bei vairuotojo, taip pat Panevėžio kriminalisto ir prokurorės nužudymai.
Nusikalstamam susivienijimui vadovavo V. Baltušis, kuris kitose bylose jau yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Tokias pačias bausmes kitose bylose yra gavę ir A. Vertelka bei A. Andrušaitis.
Apeliaciniame skunde A. Vertelka nesutiko su VAT nuosprendžiu ir nurodė, kad nuo 2000 m. vidurio iki dabar pažeidžiama jo nekaltumo prezumpcija, kai kurie liudytojai meluoja, o nuteistasis V. Baltušis parodymus 2002–2003 m. davė paveiktas psichotropinių medikamentų. Jis prašėsi išteisinamas pagal visus kaltinimus.
A. Andrušaitis apeliaciniu skundu irgi nesutiko su VAT nuosprendžiu ir manė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, todėl prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti. V. Baltušis apeliaciniu skundu prašė išsamiai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. D. Blinkevičius teigė, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos įrodymais, ir prašėsi išteisinamas.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Manau, kad šioje Tulpinių istorijoje padėtas taškas. Net jeigu nuteistieji apskųs sprendimą, bylos duomenys jau buvo patikrinti, o Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įrodymai yra teisingi“, – portalui Balsas.lt sakė valstybės kaltintojas, prokuroras Artūras Urbelis.
Anot jo, visų instancijų teismai, kaip ir Lietuvos apeliacinis, pripažino, jog nuteistųjų skundai, kad jie neturėjo galimybės gintis, yra nepagrįsti: „Niekiniais teismas pripažino ir V. Baltušio teiginius, kad jis buvo apsvaigintas psichotropiniais vaistais.“
A. Urbelio teigimu, tyrimo grupė dirbo nuo 1999 metų, kuomet buvo nužudytas Panevėžio apygardos prokuroras Gintautas Sireika: „Ši byla yra didžioji, ją sudaro daugybė epizodų dėl 8o žmonių nužudymo.“
Prokuroras Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą priėmė kaip darbo pabaigą, mat teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje nurodytas aplinkybes.
Tačiau posėdyje dalyvavęs vienintelis advokatas Ramūnas Mikulskas, kuris atstovauja Algimantą Vertelką, tikino, kad įrodymų apie jo ginamojo padarytas veikas, nėra. Anot advokato, šio teismo sprendimą jis skųs Aukščiausiajam Teismui.
