Šiaulių apygardos prokuratūroje neeilinis skandalas – įtariama, kad jos vadovas su pavaldine bando pastarosios sūnų, padariusį rimtą nusikaltimą, išsukti nuo teismo.
Vieną šaltą pernykščio vasario vakarą į nediduką Radviliškio rajono Dargužių kaimą įvažiavo prabangus visureigis „Range Rover“ su išskirtiniu valstybiniu numeriu „001“. Išriedėjęs iš šalia kaimo ošiančio didžiulio Liaudiškių miško, jis sustojo prie kuklaus namuko, kuriame glaudžiasi paprasti kaimiečiai – broliai Mockai.
„Tai ką, broliukai, miške brakonieriaujate, kilpas žvėrims statote?! – įgriuvę į trobą broliams piktai pareiškė trys augaloti vyrai, rankose laikantys ne tik ką tik miške rastas kilpas, bet ir metalinę lazdą. Nepažįstamieji pažymėjimų neparodė ir neprisistatė, be to, minčių kėlė ir nuo nekviestų svečių sklindantis svaigalų kvapas. – Mes – aplinkos apsaugos inspektoriai. Prisipažinkite, kuris tas kilpas prie šėryklų pastatėte, nes bus blogiau!“
Pikti nekviesti svečiai
Na, kas tau nenutvertas prisipažins tokius dalykus? Nuščiuvę Mockai, žinoma, pareiškė jokių kilpų ir akyse nematę. Gintaras Mockus dar buvo nespėjęs baigti sakinio, kai pasipylė smūgiai...
Aršiausias iš „aplinkos apsaugos inspektorių“ kaimietį mušė ne tik kumščiais, bet ir metaliniu virbu. Vėliau ligoninėje jam nustatytas smegenų sukrėtimas, nosies kaulo lūžiai, ausies kremzlės plyšimas, be to, daugybė kraujosruvų, o ir praskelta lūpa.
Pamatęs, kas vyksta, kitas brolis iš kišenės čiupo telefoną ir bandė skambinti policijai. Tačiau po spyrio telefonas išlėkė iš rankų ir sudužo į sieną, o į galvą irgi pasipylė smūgiai. Tada mušamasis metėsi laukan pro duris ir nuskuodė pas kaimynus šauktis pagalbos.
Na o kambaryje likęs Gintaras buvo toliau talžomas. Susidorojimą surengusi trijulė taip pat išvartė baldus, sulaužė stalą, išdaužė indus. Užbaigę susidorojimą ir pagrasinę, jei dar rasią kilpų, sugrįžti, užpuolikai vėl susėdo į savo prabangųjį „Range Rover'į“ ir išvažiavo.
Kaimynai mušeikas pavijo
Netrukus į brolių namus atskubėjo kaimynai. Jie šiurpo pamatę krauju nutaškytas kambario sienas ir grindis, o G. Mockų – susiėmusį už galvos. Jam žmonės nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įtarę sunkias traumas, medikai sumuštąjį nuvežė ir paguldė ne į Radviliškio, o į Šiaulių apskrities ligoninę.
Kai greitosios pagalbos mašina išvažiavo, kaimynai sėdo į savo automobilį ir, nutarę paieškoti skriaudikų, pasuko į Šiaulių pusę.
Nuojauta vyrų neapgavo – degalinėje prie Šeduvos jie pastebėjo tą patį visureigį „Range Rover“ su išskirtiniu numeriu „001“. Kaimiečiai užblokavo mašiną ir iškvietė policiją, o ši atvykusi sulaikė bėgti nebandžiusius įtariamuosius.
Radviliškio policijos komisariate buvo išsiaiškinta, kad brolių namelyje siautėjo trys pasiturintys šiauliečiai: Robertas Borščius, Egidijus Milašauskas ir Vladimiras Bukinas.
Vėliau, kai ėmęs sveikti G. Mockus iš Šiaulių buvo pervežtas į Radviliškio ligoninę, apklausiamas policijos jis iš nuotraukos atpažino jį daugiausia kumščiavusį ir metaline lazda talžiusį vyrą – R. Borščių.
Elitui – kiti įstatymai?
Čia, atrodo, eilinę kriminalinę istoriją galima būtų užbaigti – įtariamieji nustatyti, ikiteisminis tyrimas pradėtas. Jei užpuolikai būtų taip žiauriai nesiautėję, G. Mockui būtų padarę tik nežymų sveikatos sutrikdymą, įstatymas leistų kaltininkams su nukentėjėliu susitaikyti, o tokiu atveju byla nutraukiama. Vis dėlto, „Akistatos“ žiniomis, dėl patirtos galvos traumos G. Mockui liko sveikatos bėdų, jam vis dar reikia pašalinių pagalbos, tad įtariamiesiems nėra jokių legalių šansų išvengti teismo nuosprendžio.
Viskas tikriausiai būtų taip, jei kaimiečius sumušę vyrai būtų eiliniai piliečiai. Bet jie priklauso įtakingai aukštuomenei, kuriai mūsų šalies įstatymai, atrodo, negalioja.
Netrukus bylą tiriantys Radviliškio policijos komisariato tyrėjai nustebo, kad iš pradžių noriai kalbėję broliai ėmė painiotis, apie užpuolikus kalbėti atlaidžiau, o netrukus atnešė prašymą baudžiamąją bylą nutraukti. Juridiškai nepriekaištingai surašytame rašte teigiama, kad nė vienam iš atvykėlių jie pretenzijų neturintys, nes, girdi, ta trijulė nebuvusi tokia agresyvi, kaip iš karto pasirodę.
Kaime kalbama, kad užpuolikai tiesiog nusipirkę brolių Mockų atleidimą – vėl apsilankę ir dosniai atsilyginę už sulaužytą stalą, telefoną, už patirtą skausmą ir sugadintą Gintaro sveikatą.
Prokurorės spaudimas
Tačiau tai dar ne viskas – įdomiausia, kad Šiaulių apskrities tyrėjams medikai atsiuntė oficialų raštą, kuriame teigiama, jog G. Mockui esąs padarytas nežymus, nereikšmingas sveikatos sutrikimas.
Pajutę, kad jiems už nugarų prasidėjo nešvarūs žaidimai ir matydami akivaizdžius prieštaravimus, Radviliškio policijos komisariato tyrėjai nutarė paskirti pakartotinį G. Mockaus sužalojimų įvertinimą. Jį atlikti pavedė nešališkiems Vilniaus medikams.
Tada prasidėjo įdomioji šios istorijos dalis. „Akistatos“ žiniomis, Radviliškio policijos tyrėjams paskambino įtariamojo R. Borščiaus motina Sigutė Borščienė, kuri Šiaulių apygardos prokuratūroje eina skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas. „Akistatos“ žiniomis, ši Procesinės veiklos kontrolės skyriui vadovaujanti prokurorė ėmė tyrėjams įsakmiai patarinėti, kaip bylą tirti šališkai, prisidirbusio jos sūnaus naudai – nebekviesti jokių objektyvių Vilniaus ekspertų, o remiantis idiotiškai atrodančia Šiaulių gydytojų išvada bylą nutraukti.
Byla atimta, nutraukta
Kurį laiką dvejoję tyrėjai nutarė nepasiduoti spaudimui ir Vilniaus medikams išsiuntė naują raštą, kuriuo paprašė tęsti tyrimą ir pateikti G. Mockaus sužalojimų įvertinimo išvadas. Jei Vilniaus medikai būtų nustatę, kad iš tiesų sužalojimai buvo sunkesni, nei nustatė jų kolegos iš Šiaulių apskrities, prokurorės sūnui išsisukti nuo teisiamųjų suolo būtų nebeįmanoma. Vis dėlto toks įstatymas galioja tik mums, prastuomenei. Elitas žino apėjimo kelius.
Vos Radviliškio policijos tyrėjai Vilniaus medikams nurodė tęsti tyrimą, jau kitą rytą įsikišo Šiaulių apygardos prokuratūros vadovas A. Povilaitis – paliepė bylą perduoti jo vadovaujamai apygardos prokuratūrai. Ir ne šiaip perduoti, o skubos tvarka. Perimti iš nesukalbamų radviliškiečių bylą taip skubėta, kad iš atostogų buvo iškviestas šį ikiteisminį tyrimą kuravęs Radviliškio prokuroras.
Netrukus ir, žinoma, nebelaukus nešališkų Vilniaus medikų išvadų, byla buvo nutraukta. Įsakymą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus brolių Mockų sumušimo pasirašė pats A. Povilaitis.
Trūksta logikos
Šiaulių apygardos prokuratūros vadovas A. Povilaitis per savo bendrapavardį atstovą spaudai Martyną Povilaitį perdavė, kad byla buvo perimta gavus įtariamųjų skundą, jog ikiteisminis tyrimas Radviliškyje esąs atliekamas šališkai, nes nukentėjusieji esą giminystės ryšiais susiję su vietiniais tyrėjais.
Dabar Šiaulių apygardos prokuratūros vadovą galima apkaltinti logikos stoka – bylą tiria sumuštųjų brolių atseit giminaitis, tačiau, užuot saviškiams padėjęs, nepaiso jųdviejų prašymo bylą nutraukti, o atkakliai ir objektyviai aiškinasi visas aplinkybes!?
Atstovas spaudai M. Povilaitis „Akistatai“ neigė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vadovas A. Povilaitis dangsto galbūt prisidirbusią pavaldinę ir akivaizdžiai prisidirbusį jos sūnų. Jis taip pat negalėjo atsakyti, ar prokurorė S. Borščienė skambino Radviliškio tyrėjams ir kišosi į tyrimą – jis nežinąs, o prokurorė nepasiekiama, atostogauja.
Protegavimas netoleruotinas?
Telefonu atsiliepęs R. Borščius, kuris vadovauja bendrovei „Bustrade“, „Akistatai“ pasakė esąs užsienyje ir pakomentuosiąs kitą savaitę, kai grįšiąs.
Kai apie akiplėšiškai numarintos baudžiamosios bylos skandalą suuodė žurnalistai, nori nenori patikrinimą turėjo pradėti Generalinė prokuratūra. Pasak jos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Kažukauskaitės-Sarnickienės, „bus tikrinama, ar priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas, analizuojamos ekspertų medikų išvados dėl sveikatos sutrikdymo. Generalinis prokuroras Darius Valys pabrėžė, kad prokuratūros darbas neturi kelti jokių abejonių dėl objektyvumo ir protegavimas prokuratūroje yra netoleruotinas, todėl atidžiai bus tiriamos visos su šia byla susijusios aplinkybės.“
Koks favorito likimas?
Generalinis prokuroras D. Valys užmiršo pridurti, kad tokia oficiali tvarka galioja paprastiems mirtingiesiems. Na o A. Povilaitis yra laikomas generalinio prokuroro D. Valio favoritu. Jis padarė svaiginančią karjerą – prieš porą metų dar buvo eilinis prokuroras, o dabar ne tik tapęs Šiaulių apygardos prokuratūros vadovu, bet ir D. Valio įsakymu neseniai įtrauktas į trijų asmenų Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisiją, skiriančią prokuratūrų vadovus.
Taigi bus įdomu pažiūrėti, kaip bus auklėjamas favoritas su savo pavaldine. „Akistatos“ žiniomis, pirmiau ieškoma, kas nutekino informaciją apie galimą neteisėtą S. Borščienės spaudimą tyrėjams ir bylos nutraukimo dangstant nusikaltėlius aplinkybes. Radviliškio teisėsaugininkai jau įbauginti – nė vienas nesutiko pareikšti nuomonės apie šią kruviną istoriją, atrodo, sutepusią ir aukštų prokurorų mantijas.
Sigitas Stasaitis
