Tą nacionaliniam transliuotojui patvirtino profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis.
Spalio 18-ąją Vytautas Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį.
Kaip skelbė ELTA, paskutinį kartą medikų pagalbos V. Landsbergiui prireikė pernai rudenį, jis paguldytas į Santaros klinikas.
Į ligoninę jis taip pat pateko pernai rudenį, kai buvo paguldytas į Santaros klinikas.
Pirmadienį pranešta, kad rugsėjo pabaigoje į ligoninę taip pat paguldytas prezidentas Valdas Adamkus iš Santaros klinikų išleistas, jis toliau sveiks namuose.
Praūžus ypatingai dienai – žinutė iš Vytauto Landsbergio
Spalio 18-oji – ypatinga diena profesoriui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui. Tądien jis minėjo 94-ąjį gimtadienį.
Praėjus kelioms dienoms, profesorius socialiniame tinkle pasidalijo jautriu įrašu.
Skyrė jautrius žodžius
Savo įraše profesorius neslėpė dėkingumo jį prisiminusiems žmonėms ir ypatingą dieną skyrusiems šiltiems žodžiams.
„Atsitiko vėl tokia sukaktis. Ačiū visiems, kurie ją pastebėjo ir mane sveikino.
Ačiū Aidijai ir visiems čiurlioniukams, kurie man padainavo.Tegul skamba mūsų dainos po šalis plačiausias“, – rašė V. Landsbergis.
Primename, kad gimtadienio proga prie jo namų Žvėryne susirinko jį pasveikinti ir pagerbti norintys žmonės.
Džiugus sujudimas prie Landsbergio namų
Fotografų užfiksuotuose kadruose – gėlėmis apdovanotas sukaktuvininkas ir jį sveikinančių žmonių minia.
Sveikinimo dainą tradiciškai prie jo namų atliko choras.
Profesorius gimė 1932 m. Kaune, inteligentiškoje šeimoje, kuri formavo jo mąstymą ir vertybes. Jo tėvas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, buvo reikšminga kultūros ir meno asmenybė, o mama Ona Jablonskytė-Landsbergienė – kalbininko Jono Jablonskio dukra.
1955 m. Landsbergis baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur studijavo fortepijoną. Netrukus jis pradėjo dirbti muzikos istorijos dėstytoju, o vėliau tapo profesoriumi.
Jo, kaip muzikologo, veikla buvo pripažinta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
1988 m. įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą, Landsbergis greitai tapo šio judėjimo lyderiu. Jis buvo žmogus, sugebėjęs įkvėpti tautą ir ryžtingai atstovauti Lietuvos laisvės siekiui.
1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu. Jo lyderystė buvo itin svarbi sudėtingais pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai šalis susidūrė su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais.
Jo ryžtas ir diplomatiniai gebėjimai tarptautinėje arenoje padėjo įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis liko reikšminga visuomenės ir kultūros figūra: dirbo Europos Parlamente, aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje, rašė politinius, kultūrinius komentarus.
Jis yra daugelio knygų ir straipsnių autorius, kuriuose apmąstė Lietuvos istoriją, kultūrą ir politiką. Už savo veiklą buvo įvertintas daugybe apdovanojimų, tarp jų – ir tarptautiniais garbės ženklais.
V. Landsbergio žmona buvo Gražina Ručytė-Landsbergienė. Kartu jie užaugino tris vaikus – Jūratę Landsbergytę, Birutė Landsbergytę-Cechanavičienę, Vytautą V. Landsbergį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
