Paklaustas, kiek įtemptas dėl galimos antros koronaviruso bangos laukia ruduo, o galbūt – net ir kiti metai, profesorius sutiko, kad tokia viruso „elgsena“ būtų logiška, tačiau jokiu būdu neprivaloma.
„Kadangi virusas yra visiškai naujas, dar labai sunku kažką prognozuoti ir pagrindinis klausimas, ar šiuo atveju galime taikyti standartus, kuriuos žinome apie gripo pandemiją. Yra žinoma, kad pastaroji paprastai būna bangomis – turi pirmą, tada – antrą bangą, savo dėsningumus“, – kalbėjo gydytojas.
Visuomenės imuniteto klausimas
Vis dėlto profesorius pabrėžė, kad norint juos pritaikyti COVID-19 infekcijos plitimui, dar reikia laiko kai kuriems aspektams įvertinti.
„Pirmiausia turiu omeny tą santykį, kuris yra tarp imlių ir neimlių virusui žmonių, t. y. kalbu apie tai, kas vadinama visuomenės imunitetu. Pandemijos pradžioje visi žmonės yra vienodai imlūs virusui, koks jis bebūtų – ar nauja gripo padermė, ar, mūsų atveju, – COVID-19. Iš pradžių visi žmonės yra imlūs ir pandemija greitai „įsiliepsnoja“. Tai matėme ir pasaulyje – Kinijoje, kitose šalyse.
Toliau kuo daugiau žmonių perserga tiek kliniškai išreikštomis, tiek besimptomėmis formomis, vaizdžiai sakant tas miškas išdega ir nebeesant, kam degti, ugnis užgęsta. Taigi imlių žmonių nebelieka ar lieka tiek nedaug, kad jau nesukelia tokio plataus viruso plitimo. Taip būna kalbant apie žinomus virusus", – aiškino pašnekovas.
Neaišku, ar persirgęs jau saugu
Tačiau V. Usonis atkreipė dėmesį, kad ir čia viskas nėra taip paprasta – kol kas nežinoma, ar antikūnai ir apsauginės imuniteto reakcijos COVID-19 infekcijos atveju yra tokios pačios kaip sergant kitomis infekcijomis – gripu, tymais ir kitomis.
„Paprastai keturi mėnesiai nuo pandemijos pradžios yra tas terminas – vienas užkrečiamosios ligos ciklas. Vis dėlto dar neaišku, ar šio koronaviruso atveju galimi pakartotiniai susirgimai, ar persirgęs žmogus yra saugus, ar ne.
Koronavirusas plinta Lietuvoje
(117 nuotr.) 
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (Fotobankas)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Koronavirusas plinta Lietuvoje (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Laisvalaikis kieme (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Mobilusis koronaviruso patikros punktas (nuotr. Raimundo Maslausko)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Koronavirusas (nuotr. Fotodiena/Justinas Auškelis)
Ribojamas įvažiavimas į miestus
Patikros punktas prie įvažiavimo į Vilnių (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Patikros punktas prie įvažiavimo į Vilnių (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Ribojamas įvažiavimas į miestus
Pirkėjai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pirkėjai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Taip pat nežinome epidemijos trukmės. Kalbant apie įvairias ligas gali būti skirtingi scenarijai. Geriausias jų būtų, kad žmogui persirgus antikūnai būtų veiksmingi keletui metų į priekį. Jei galime to tikėtis, po šios didžiosios bangos galėtume tikėtis antros mažesnės ir susirgimo žmonių, kurie vienaip ar kitaip užkrato dabar išvengė. O toliau epidemija paprastai rimsta. Bet tos ilgalaikės prognozės yra labai atsargios, nes, kaip minėjau, dar yra daug nežinomųjų“, – aiškino V. Usonis.
Daug ką apspręs vakcina
Profesoriaus teigimu, reiktų nepamiršti dar vieno daug ką galinčio nulemti momento – klausimo, kada bus sukurta vakcina nuo COVID-19.
„Čia vėlgi reikėtų kalbėti apie visuomenės imunitetą. Kaip žinia, žmogus imunitetą gali įgauti dviem būdais – persirgti liga arba būti paskiepytas. Kai jau turėsime vakciną, jos skiepijimas galėtų labai reikšmingai prisidėti prie visuomenės imuniteto formavimo.
Kuo jis yra didesnis, tuo mažesnė yra ligų plitimo galimybė ir jos išplitimo masto tikimybė. Tačiau vertinant labai optimistiniu scenarijumi, vakcina galėtų atsirasti per metus nuo dabar, realistiniu scenarijumi – per dvejus metus“, – kalbėjo gydytojas.
V. Usonis kartu įvardijo ir galimą trečią – patį geriausią – scenarijų.
„Tai nutiko ir su kitais koronavirusais – SARS 2002 m. ir MERS 2012 m. Tuomet virusai ėmė ir pasitraukė. Šito fenomeno mes visiškai negalime prognozuoti, nors su kitais koronavirusais tai ir nutiko.
Tuo metu tie protrūkiai gerokai pagąsdino pasaulį, buvo pradėti didžiuliai darbai, bet virusas išnyko ir jie liko pusiaukelėje, nebeliko ir finansavimo nei tyrimams, nei vakcinai ir vaistams. Taigi tų scenarijų yra daug ir yra sudėtinga kurį vieną įvardyti“, – pabrėžė pašnekovas.
Šilti orai pristabdys plitimą?
Anot V. Usonio, nors kai kurie kaip išganymo laukia šiltesnių orų, tai tikrai negali būti garantas, kad viruso plitimas sustos.
„Atrodo, kad sušils orai ir viskas bus gerai. Visgi vargu ar fizikinė temperatūra čia turi lemiamą vaidmenį, juk Pietų Europoje temperatūra jau dabar siekia 25–30 laipsnius. Taigi reikia manyti, kad čia veikia ir kiti veiksniai, apie kuriuos žinome ar ne“, – akcentavo gydytojas infektologas.
Jis priminė, kad gripui, nors tai ir kitoks virusas, taip pat tiek daug įtakos temperatūra neturi: „Veikia nebent tai, kad kai šalta, žmonės daugiau laiko leidžia uždarose patalpos, jų kontaktai yra glaudesni. Bet kalbant apie šį koronavirusą, mes to dar nežinome. Reikia sulaukti vasaros ar bent gegužės pabaigos, birželio pradžios.“
Daug kas priklauso, kokia bus vasara
Anot profesoriaus, jei balandžio mėnesį planuojamas pikas, tai dar turi būti vadinamasis kelias atgal.
„Jei viskas bus taip, kaip panašiai ir su kitomis infekcijomis, turėtume vasarą sulaukti atoslūgio. Iš esmės faktiškai labai daug kas priklauso, kokia situacija bus vasarą ir vėliau spalio mėnesį. Kol to nematome, bet kokie modeliavimai remiasi tik kitų infekcijų patirtimi, dėsningumais, o visgi matome, kad šis virusas yra kitoks“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar realu, kad panašus karantinas galėtų būti taikomas ir vėlesniu laiku, po kelių mėnesių, V. Usonis neatmetė tokios galimybės, tačiau pabrėžė, kad tai apsprendžia ne vien epidemiologinė situacija.
„Toks variantas yra svarstytinas, bet reikia dar sulaukti vasaros, rudens, serologinių antikūnų tyrimų, kas jau pradedama daryti kitose šalyse. Taigi čia vėl grįžtama prie to, kokia visuomenės dalis turi antikūnus, kiek asmenų yra susidūrę su infekcija.
Pagal turimus virusų plitimo dėsningumus, manoma, kad užtektų 60–70 proc. imunitetą virusui turinčios visuomenės dalies. Tokiu atveju ir virusi toliau plintant daugiau pasitaikytų pavieniai susirgimai, o ne didesnio masto protrūkiai“, – pabrėžė gydytojas.
Kartu jis pridūrė, kad sprendimams dėl karantininių priemonių įtakos turi ne tik epidemiologiniai veiksniai: „Čia svarbu ir ekonominiai, psichologiniai, etiniai aspektai, turi būti ieškoma bendro sprendimo, kuris būtų priimtinas visiems.“
