Maisto produktų gamintojai ir prekybininkai nesibodi lobti ir pačiais brutaliausiais būdais – kėsindamiesi į vartotojo sveikatą. Dabar, kai kalbų apie tai, jog valgome nekokybišką, chemijos „prifarširuotą“ maistą vis daugiau, auga ir visuomenės reiklumas maisto kokybei. Tuo įsitikino Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kurių pagalbos šaukiasi vis daugiau maisto kokybe nepatenkintų žmonių.
Tikrinama griežčiau
Kokybės pradžia – ne parduotuvėje, kur perkame maisto produktus. Kokybė prasideda ten, kur gaminami maisto produktai, tik vėliau patenkantys ant prekystalių. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojo Edmundo Selvenio, reikalavimai maisto produktų kokybei nuolat griežtėja. Ypač šiais metais griežtinami reikalavimai pieno kokybei, nes be šio produkto retas vaikas užauga, pieną ir jo gaminius vartoja ir mažas, ir senas.
Gerinti pieno ir jo kokybę įmanoma tik stiprinant kontrolę. Tam šiais metais bus skiriamas ypatingas dėmesys. Jau vasario mėnesį visoje šalyje buvo atliktas pirmasis tikslinis patikrinimas. Jo metu buvo atrinkti pieno, naudojamo produktams gaminti, mėginiai, kurie ir buvo tiriami. Tokie tiksliniai patikrinimai bus vykdomi visus šiuos metus. Bet ir tai – ne viskas. E. Selvenis sako, jog bus tikrinamos ir galvijų laikymo vietos. Visi pieno gamintojai turi dalyvauti galvijų laikymo vietų sveikatos priežiūros sistemoje ir per pirmąjį metų ketvirtį atlikti visus reikiamus tyrimus. Jei jų nebus atlikę, vėliau negalės parduoti pieno perdirbėjams.
Pieno gamintojams, pasak E. Selvenio, sunku būsią išvengti kokybės tikrinimo, nes pieno poreikis yra nemažas, o reikalavimai ypač griežti. Ypač, kai pienas eksportuojamas. Rusija, superkanti pieną, reikalauja, kad jame nebūtų jokių maisto likučių, nors Europos Sąjungos reikalavimai ir nėra tokie griežti. Šiaulių rajono ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, gaminančios pieną, dažniau eksportuoja pieną į Rusiją, nei į Europą.
Užterštas pienas išpilamas
Karvių laikytojų pastebimai mažėja. Per praėjusius metus, anot E. Selvenio, Šiaulių rajone sumažėjo net 528 galvijais. Iš 8470 rajone auginamų karvių 15 proc. sudaro žmonės, auginantys po vieną galviją. Dar trečdalis augina nuo 2 iki 30 melžiamų galvijų. Taigi tik tada, kai visa karvių banda pripažįstama sveika, pieno gamintojai gali tiekti pieną perdirbėjams. Deja, tie, kurie gaminamą pieną veš į miesto turgavietes ar daugiabučių kiemus, lieka likimo valiai. Tad ir perkantieji „bambaliuose“ išpilstytą pieną toliau rizikuoja savo sveikata.
Visas priemones, reikalingas karvių sveikatos bei pieno kokybės tyrimui, remia valstybė. Ūkininkas ar galvijo savininkas veterinarijos gydytojui, atliekančiam tyrimus, turės susimokėti tik už jo darbą. Veterinarijos gydytojai bus aprūpinti reagentais ir mėginiais, reikalingais tuberkuliozei, bruceliozei, galvijų leukozei tirti. Bus tiriamas ir pienas dėl mikrobiologinės, cheminės taršos, antimikrobinių medžiagų – antibiotikų likučių, inhibitorinių medžiagų – medikamentų likučių, plovimo indų, laukų purškimo chemikalais likučių.
Problemų dėl pieno kokybės ūkininkai ir akcinės bendrovės neišvengia. Praėjusiais metais net 21,5 tonos pieno buvo nepriimta į pieno perdirbimo įmones dėl medikamentų, antibiotikų bei kitų chemikalų likučių. Šis pienas turėjo būti sunaikinamas – išpiltas į mėšlidę ar į kompostą.
Skundai pasitvirtina
Ne tik paties pieno, bet ir pieno produktų bei kitų maisto produktų gamintojai kartais neišvengia draudimo tiekti produktą į rinką. Ir tai nutinka ne tik tada, kai kokybės pažeidimai nustatomi planinio patikrinimo metu, kuriuos rengia patys maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai. Pasak E. Selvenio, stimulas tikrinti maisto produktų gamintojus ir prekybininkus būna ir vartotojų skundai, kurie padeda kontroliuoti rinką.
Šiaulių apskrities VMVT praėjusiais metais pasiekė 172 vartotojų skundai, dėl kurių buvo atliekami neplaniniai maisto gamintojų tikrinimai. 100 vartotojų pranešimų tikrinimo metu pasitvirtino. 62 skundai buvo tiriami Šiauliuose ir Šiaulių rajone. Juos specialistams perdavė 103 maisto gaminių vartotojai. Pasak E. Selvenio, vartotojų skundų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo, tad akivaizdu, jog maisto produktų vartotojas tampa reiklesnis, pastabesnis, aktyvesnis.
Dažniausiai vartotojai skundžiasi maisto produktų kokybe. VMVT Maisto skyriaus vedėja Audronė Mikalauskienė sako, jog labiausiai apmaudu, kai apie nekokybišką maistą sužinoma iš gydymo įstaigų, kur gydomi nuo nekokybiško maisto į ligos patalą patekę žmonės. Nepamirštama praėjusiais metais kilusi plikytų pyragaičių istorija, kai penki žmonės, valgę šio deserto, susirgo salmonelioze ir pateko į ligoninę. Plikytais pyragaičiais su varškės kreminiu įdaru prekiavusi parduotuvė neturėjo nei gaminio įsigijimo dokumentų, nei leidimo prekiauti šiais pyragaičiais. Parduotuvės veikla buvo sustabdyta, o tyrimo medžiaga pasiekė prokuratūrą.
Dėmesio sulaukė ir turgavietės prekiautojai, prekiavę parazitais užteršta žuvimi. Vieni prekiavo rūkytais ešeriais, kiti – stintomis ar kitomis vandenyno žuvimis, kurių pūslėje ar raumenyse vartotojas aptiko parazitų.
Praėjusią vasarą, pasak Maisto skyriaus vedėjos A. Mikalauskienės, ypač daug skundų pasiekė tarnybą dėl aruodinių kenkėjų, įsikūrusių riešutuose, kruopose, arbatoje. Gamtininkams pavyko išsiaiškinti, kad karštą vasarą ypač plito aruodinė kandis, kurios padėti kiaušinėliai virsta vikšrais. Tačiau tai, pasak maisto kokybės kontrolierių, neguodžia ir nepateisina nei produktų gamintojų, nei jų realizuotojų. Tokiu atveju privaloma dar griežtesnė higiena, dar griežtesnė kokybės kontrolė. Tad tikrinimo metu ir buvo išsiaiškinta, kad užkrečiamos parduotuvių lentynos, nepakankama patalpų, kuriose laikomi produktai, sanitarinė priežiūra.
Prekybininkų „išradingumas“ – pribloškiantis
Vartotojai nepatenkinti ne tik maisto produktų kokybe. Šiaulių apskrities VMVT pasiekė skundai ir dėl higienos pažeidimų, dėl gaminio ženklinimo pažeidimų. Specialistams pavyko įrodyti tik 10–14 proc. šių skundų. Kaip ir ankstesniaisiais metais, taip ir pernai, vartotojai dažniausiai pateikia skundų dėl prekybos įmonėse įsigytų maisto produktų. Šie pranešimai sudaro 76 proc. skundų. Dėl viešojo maitinimo įmonių gauti skundai sudaro apie 14 procentų. Mažiausiai skundžiamasi negyvūninio maisto gamintojais – kavos, arbatos, aliejaus, prieskonių tiekėjais ir pardavėjais.
Analizuojami vartotojų skundai ir pagal produktų grupes. A. Mikalauskienė pažymi, jog dažniausiai skundžiamasi mėsos ir mėsos gaminių kokybe. Skundai dažniausiai pasitvirtina. Dėl viešojo maitinimo įstaigų veiklos skundžiamasi gerokai rečiau. Žmonės, pasak A. Mikalauskienės, taip ir sako: „Pavalgiau ir buvo neskanu“. To ir pakanka, kad viešojo maitinimo įstaigoje būtų atliekamas skubus tikrinimas. Pasitvirtino beveik pusė tarnybai parašytų skundų. Nors to patiekalo, kuris klientui buvo neskanus, ir nerandama, bet aptinkama ne šaldytuve, bet po prekystaliais laikomos žalios mėsos, randamas neveikiantis šaldytuvas ar netvarkingos maisto ruošimo ar laikymo patalpos. To, anot vedėjos, ir pakanka, kad ir pagamintas maistas būtų neskanus, o gamintojas sulauktų bausmės.
Mažiausiai skundų – dėl miltinės konditerijos gaminių bei minėtų negyvūninio maisto gaminių.
Tačiau net ir daug mačiusius maisto kokybės tikrintojus kartais glumina pardavėjų „išradingumas“, kurį pasitelkia norėdami realizuoti nekokybišką gaminį. Todėl vartotojai turi būti budrūs ir neapsirikti, kai renkasi gaminį, ant kurio pakuotės, pavyzdžiui, užklijuotos dvi etiketės. Šios gudrybės dažniausiai imasi pardavėjai, norėdami „pratęsti“ gaminio galiojimo laiką. O kartais galiojimo data paprasčiausiai ištaisoma. Ypač grubus pažeidimas, kai akcijų metu prekybininkai mažina gaminio kainas viena diena anksčiau iki realizacijos pabaigos ir tą dieną greitai gendančius produktus į prekybos salę išveža sudėtus į vežimėlį. Deja, greitai gendantys pieno, mėsos gaminiai turi būti laikomi šaldytuve ir, žinoma, reikiamoje temperatūroje.
Nustatę pažeidimus specialistai nepaglosto maisto gamintojų. Per praėjusius metus, pasak Šiaulių apskrities VMVT viršininko pavaduotojo Edmundo Selvenio, vartotojų skundų duomenimis ne tik nustatyti pažeidimai, bet ir taikytos administracinio poveikio priemonės. Bene labiausiai baiminasi prekybininkai ir gamintojai, kad gali būti sustabdyta įmonės veikla, nes tokiu atveju patiriami tikrai dideli nuostoliai. Pernai tokia bausmė buvo taikyta aštuonioms prekybos ir maisto gamybos įmonėms. Įspėjimus gavo dešimt įmonių.
Faktai:
* Baudų per metus paskirta už 6120 litų.
* Į rinką uždrausta tiekti 3580 kg produktų. Iš jų mažmeninėse prekybos įmonėse – 1292 kg, didmeninės prekybos įmonėse – 2160 kg, bei viešojo maitinimo įmonėse – 127 kg.
* Veterinarijos specialistams pavyksta patvirtinti tik 10-14 proc. skundų.
* Šiaulių VMVT viršininko pavaduotojas Edmundas Selvenis teigia, jog stimulu tikrinti maisto produktų gamintojus ir pardavėjus tampa ir vartotojų skundai.
Zita KATKIENĖ
