Šiauliuose privačios Jono Adomaičio gatvės gyventojai jaučiasi apgauti: pirko namus prie gatvės, kurią žadėta sutvarkyti, bet ji neprižiūrima, nėra nė šaligatvio. Savivaldybė gatvei suteikė vardą, bet ją valdo dvi privačios bendrovės. Viena bankrutavo. Specialistai sako, kad įkaitais gali tapti ir kitų privačių gatvių gyventojai.
Gyventojai liko „ant ledo“
J. Adomaičio gatvėje namą įsigijęs gydytojas Audronis Steikūnas neslėpė nusivylimo. „Gyventojai buvo apgauti. Pirkome namus labai brangiai – už tuos pačius pinigus buvo žadėta gatvę išasfaltuoti, apšviesti, įrengti šaligatvius ir net gėlynus. Bet pažadai taip ir liko pažadais. Dabar net sniego nevalo“, – sakė A. Steikūnas.
„Žiemą privačios gatvės komunalininkai nevalo, patys dešimties namų gyventojai valomės, bet tas negelbėja – per atodrėkį negalime iš namų išeiti, į pakalnę nuo Paitaičių gatvės vanduo bėga upeliais, o šaligatvio nėra“, – skundėsi kitas gatvės gyventojas Viktoras Stankevičius.
Anot jo, vienoje gatvės pusėje namai parduoti, o kitoje – neparduoti.
„Mes pirkome namus iš bendrovės „Alvalsta“, kuri, pardavusi namus, bankrutavo. Ne tik gatvėje, bet ir mūsų namuose broko pilna“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo V. Stankevičius.
Savivaldybei neperduota
Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Arūnas Adomaitis paaiškino, kad per privatų sklypą, kuriame pastatyti namai, buvo numatyta gatvė, sujungianti sklypo galuose einančias gatves.
Esą planavimo dokumentuose numatyta, kad iš privataus sklypo turėjo būti išskirtas sklypas gatvei, nes tik tada gatvę įmanoma perduoti Šiaulių miesto savivaldybei.
„O kol gatvė yra privačiame sklype – tai kaip nuosavame kieme. Savivaldybė už šią gatvę neatsako. Gyventojai turėtų kreiptis į namų pardavėją“, – sakė A. Adomaitis.
Vedėjo žiniomis, panašios problemos gali kilti ir su privačiame kvartale suplanuota Mokytojų gatve, kuri dar neįrengta.
„Buhalteriškai gatvės nėra“
Pagal Registrų centro duomenis, pusė J. Adomaičio gatvės priklauso bankrutavusiai bendrovei „Alvalsta“, kita pusė – UAB „Mingintė“.
Bet Rimantas Bražūnas, „Alvalstos“ bankroto administratorius, „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose J. Adomaičio gatvė – neegzistuoja.
„Gatvė buvo įtraukta į bendrovės sąnaudas, kurios yra nurašytos. Tai gatvės nėra“,– aiškino R. Bražūnas.
„Realus dalykas ir buhalteriškai skiriasi“, – sakė R. Bražūnas, paprieštaravus, kad gatvė vis dėlto yra.
Manipuliacijos turtu ir sąnaudomis
„Suprantu, kad gyventojai pateko į keblią padėtį. Protingiausia būtų, jei žmonės susitartų išpirkti tą sklypą, kuriame yra pusė gatvės. Kita pusė gatvės priklauso UAB „Mingintė“, – siūlė R. Bražūnas.
Esą jeigu gyventojai pareikštų norą tą sklypą iš „Alvalstos“ išsipirkti, būtų galima sklypą iš įmonės sąnaudų vėl grąžinti „į turtą“.
„Tada varžytinių būdu, kreditoriams nusprendus už kiek, būtų galima tą sklypą parduoti“,– teigė bankroto administratorius.
Su kitu gatvės savininku – V. Baltrušaičiu „Šiaulių kraštui“ per kelias dienas nepavyko susisiekti nei telefonu, nei nuvykus į darbovietę.
Perkant namą, reikia pasidomėti infrastruktūra
Rasa BUDRYTĖ, Šiaulių miesto savivaldybės vyriausioji architektė:
– Yra gatvė – užregistruota registre ir geodeziškai pamatuota, tik ji – privati. Bankroto administratorius purtosi savo pareigų. Niekas tokių dalykų nenurašinėja – būtų tas pats, kaip, pavyzdžiui, Prisikėlimo aikštę nurašyti.
Sklypas yra inžinerinės paskirties, užregistruota būtent J. Adomaičio gatvė, jos plotas 2490 kvadratinių metrų.
Jeigu privatus fizinis ar juridinis asmuo nori perduoti gatvę ar kitą turtą miestui, jis privalo tai įregistruoti ir perduoti atitinkama sutartimi. Architektūros ir urbanistikos skyrius, rengdamas Tarybos sprendimų projektus dėl detaliųjų planų tvirtinimo, įrašo privalomuosius „saugiklius“ apie gatvių įrengimo atsakomybės prievoles suinteresuotai šaliai – šiuo atveju privatininkui, kuris yra planavimo organizatorius, parceliuojantis savo didelį sklypą mažais sklypeliais ir darantis iš to biznį.
Jeigu privatininkas elgiasi nepadoriai, parduoda sklypus žmonėms, o gatvę pasilaiko sau, užstato bankui ir po to bankrutuoja, nežinau, kam turėtų būti šis galvos skausmas.
Gyventojams, prieš ką nors perkant, reikėtų ateiti į Savivaldybę pasiklausti apie miesto planavimo perspektyvas iš pirmų šaltinių, iki galo pasiskaityti Tarybos sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo. Dauguma piliečių taip ir daro, o tada įvertina riziką: ar pirkti pigiau ir pačiam savimi pasirūpinti, ar geriau brangiau, bet kad viskas būtų padėta ant lėkštutės.
J. Adomaičio gatvės atveju, manau, kad gyventojams derėtų ne piktintis, o kartu pasisamdyti komunalininkus bei savo gerove pradžioje pasirūpinti patiems (gal patiems ir sniegą nusikasti). O tada aiškintis su bankroto administratoriumi, kieno žemės sklypas, kuriame turėjo būti įrengta gatvė. Kitas žingsnis – su žemės savininku derėtis dėl sklypo perdavimo valstybei (miestui) sąlygų.
Ir dar būtų gerai piliečiams pasiskaityti sklypo pirkimo sutartį, kas ten apie inžinerines komunikacijas prirašyta. Gal ką ras sau palankaus?
Irena BUDRIENĖ
