Lietuvos pasiūlymų pagrindu Europos Parlamentas priėmė deklaraciją dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europine stalinizmo ir nacizmo aukų atminties diena.
Deklaraciją pasirašė dauguma Europos Parlamento (EP) narių.
Joje pabrėžiama, kad Sovietų Sąjunga ir Vokietija, pasirašydamos Molotovo-Ribbentropo paktą, pasidalino Europą.
Deklaracijoje tvirtinama, jog abiejų totalitarinių režimų agresijas lydėjusios masinės deportacijos, žudymai ir pasmerkimas vergiškam darbui yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui.
Taip pat pabrėžiama, kad Europoje yra mažai žinoma apie sovietų režimo poveikį okupuotų šalių piliečiams.
Pasak Istorinio teisingumo komisijos vykdomojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, tai dar vienas reikšmingas žingsnis tinkamai ir teisingai įvertinant XX a. Europoje įsigalėjusius totalitarinius režimus.
R. Račinsko teigimu, EP, priimdamas šią rezoliuciją, galima sakyti, toliau įgyvendina Lietuvos darbo grupės daugiau kaip prieš metus parengtus ir oficialiai visoms ES šalims pateiktus pasiūlymus dėl tinkamo totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo Bendrijos lygiu.
Aktyviai prie Lietuvos pasiūlymų rengimo prisidėjęs R. Račinskas tikisi, kad ateis eilė įgyvendinti ir kitus labai svarbius Lietuvos pasiūlymus. Visų pirma, sukurti tarpvyriausybinį forumą, kuris rūpintųsi tinkamu komunistinių režimų įvertinimu, inicijuotų tyrimus ir šviečiamąją veiklą.
Taip pat siūloma sukurti Europinį fondą, kuris finansuotų tiriamąją, memorialinę ir edukacinę veiklą, bei įsteigti Europinį totalitarinių režimų muziejų ir memorialą šių režimų aukoms.
R. Račinsko teigimu, apie šias iniciatyvas vis daugiau kalbama tarptautiniu lygiu, auga jas palaikančiųjų būrys, randasi analogiškos iniciatyvos iš kitų šalių ir nevyriausybinių organizacijų.
