Olimpinei čempionei Rūtai Meilutytei ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariams, susirinkę menininkai ir visuomenininkai, negailėjo pagyrų, tačiau rado priežastį papriekaištauti. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną. Etnologas Libertas Klimka sakė, kad R. Meilutytei jau laikas išmokti giedoti Lietuvos himną.
Sulaukęs replikos, kad ant apdovanojimų pakylos susigraudinusi jauna sportininkė buvo netekusi žado, L. Klimka pasitaisė: „Tuomet savo palinkėjimus adresuoju krepšininkams. Afrikos komandos net įsijautusios sugieda savo tautos himną, parodo, kaip jiems visa tai svarbu. O mūsų krepšininkai skambant himnui tiesiog atrodo apsnūdę.“
Tampa vieningi
Menininkai ir visuomeninkai šiandien susirinko į diskusiją, kurios pagrindinis akcentas – ar Londone vykstanti olimpiada suvienija lietuvių tautą? Nors daugiausia kalbėta apie teigiamą olimpinių pergalių poveikį lietuviams, tačiau viešai išsakytas ir priekaištas, kad ypač Lietuvos krepšininkams ir jaunajai olimietei Rūtai Meilutytei, norint galutinai pavergti tautiečių širdis, derėtų išmokti giedoti Lietuvos himną.
Savo ruožtu dirigentas Gintaras Rinkevičius pasakojo, kad nėra abejonės, jog sportininkai labiau garsina Lietuvos vardą nei meno ar kultūros atstovai: „Menas nusileidžia, bet tai natūralu. Per olimpiadą žmonės būna euforijoje. Dalyvavimas olimpiadoje yra valstybės prestižo reikalas. Todėl perspektyvos laimėti olimpiadoje suvieniją mūsų tautą. Mums kartais trūksta patriotizmo. Todėl Lietuvai, tokiai mažai šaliai, reikia kaip niekad būti vieningais.“
Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė pridūrė, kad ją sujaudino aukso medalį iškovojusios plaukikės Rūtos Meilutytės žodžiai, jog ji niekada nebus britė, o visada liks lietuvė. „Turbūt svarbiausias akcentas buvo tas, kai Lietuva išplaukė į tarptautinius vandenis. Todėl pasiekėme tai, kad dabartinėje Lietuvoje sportas užima itin svarbią vietą. Ir būtina išsaugoti mūsų šalies talentus, duoti jiems viską, kad jie galėtų tobulėti čia, Lietuvoje“, – pabrėžė O. Voverienė. Anot jos, tas miestų gatvėse kylantis triukšmas po skambių pergalių tik dar kartą įrodo, kaip olimpiečių pasirodymai yra svarbūs lietuvių tautai.
Tuo tarpu etnologas L. Klimka neabejojo, kad sportas yra kultūros dalis: „Per sporto varžybas pabrėžiama, kad bus kovojama garbingai. O šis principas yra itin svarbus visame pasaulyje. Sportas ugdo ne tik atletų charakterį, bet ir visos tautos. Pergalės formuojama Lietuvos veidą. Žiūrėdami sporto varžybas net susitapatiname su mūsų olimpiečiais. Juk drauge išgyvename dėl nesėkmių ir kartu džiaugiamės skambiomis pergalėmis.“
Ilgalaikiai sprendimai
O. Voverienė pasakojo, kad lietuviams labai trūksta vienybės. Tačiau viskas gali greitai pasikeisti. Tam gali pasitarnauti Londono olimpiada. Ne tik gali, bet jau pasitarnauja. „Rūtos pergalė olimpiadoje nėra tik istorinė pergalė. Tai neeilinis įvykis, ugninis stulpas. Rūta gali būti tuo žmogumi, kuris padės mūsų tautai puoselėti lietuvybę ir tautiškumą. Todėl reikia labai mylėti šią neeilinių gabumų mergaitę“, – pabrėžė O. Voverienė.
L. Klimka sugrįžo prie problemos, kad Lietuvoje jauniems talentams trūksta galimybių: „Olimpinės pergalės gali ir turi padėti ugdyti mūsų talentus. Tikėkimės, kad po Rūtos pergalės Lietuvoje atsiras daugiau baseinų. Prisimenu savo laikus, kai kieme būdavo trys krepšinio lentos. O šiuo metu likusi viena ir ta sulūžusi. Visur kitur dabar yra statomi automobiliai. Ar taip tikrai turėtų būti?“
G. Rinkevičius atkreipė dėmesį, kad iki šiol olimpines pergales iškovojo ne komandinių, o individualių rungčių atstovai. „Tendencijos akivaizdžios. Būtina remti mūsų perspektyvius talentus. O labiausiai šiai dienai trūksta protingų valdžios sprendimų. Sportui skiriamas lėšas reikia paskirstyti tolygiau. Reikia galvoti ne iki rinkimų, o apie 20 metų perspektyvas. Tik tada pasieksime persilaužymą ir ateityje iškovosime žymiai daugiau skambių pergalių nei iškovojame dabar“, – pabrėžė G. Rinkevičius.
