Visi lygūs, bet yra lygesnių. Sparnuota fraze tapęs kultinio kūrinio posakis šiais laikais kaip niekad tinkamas politikams ir valdininkijai. Panevėžio socialinių įstaigų vadovams priedus prie atlyginimų skirstantys politikai ne vienodai dosnūs.
Ketverius metus dirbančiam direktoriui atseikėja 30 proc. priedą, tačiau triskart didesnį darbo stažą turinčiai jo kolegei – tik 10 proc., o neįgaliųjų įstaigos vadovei pakiša riestainio skylę.Panevėžio savivaldybėje saviems krizė baigėsi. Veikiausiai taip reikėtų suprasti vietos politikų dosnumą iš miesto biudžeto išlaikomo Socialinių paslaugų centro direktoriui „tvarkiečiui“ Valdemarui Misevičiui skiriant 700 litų priedą prie atlyginimo.
Kad biudžetinės įstaigos vadovui iki metų pabaigos prie pagrindinio atlyginimo būtų mokamas ir 30 proc. priedas, vakar pritarė miesto Tarybos Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komitetas. Tačiau daugiau nei triskart didesnį darbo stažą turinčiai, bet tiek pat uždirbančiai Laikinųjų globos namų direktorei nepartinei Aidai Žygelienei Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komitetas atseikėjo tik 10 proc. priedą.
Dar vienos socialinės įstaigos – Jaunuolių dienos centro – direktorė Lina Trebienė atlyginimo priedo visai negauna.
Iš atlyginimo šeimos neišlaiko
Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta, kad socialinių paslaugų įstaigos vadovui steigėjas gali nustatyti priedą iki 70 proc. atlyginimo. V.Misevičius savivaldybės prašė 50 proc.
„Ilgai svarsčiau, ar moralu, ar etiška prašyti. Bet ekonominė realija tokia, kad uždirbdamas 1700 litų „į rankas“ negaliu užtikrinti šeimos materialinio saugumo“, – prašymą motyvavo V.Misevičius.
Direktorius augina du vaikus – moksleivį sūnų ir dukrą studentę.
V.Misevičius aiškina maksimalaus priedo neprašęs, nes pagalvojęs, kad šiais laikais ne jam vienam sunku – nėra lengva ir pačiai savivaldybei.
Direktorius nemano, kad elgiasi neetiškai sunkmečiu, kai biudžetinių įstaigų darbuotojai priversti nemokamai atostogauti, prašydamas priedo. Anot jo, kitose savivaldybėse – Kupiškio, Ukmergės – socialinių įstaigų vadovai uždirbantys daugiau. V.Misevičius tvirtina dirbantis tiesiog ištisą parą.
„Net kai direktorius užsimerkęs, jis ne miega, o galvoja“, – „Sekundei“ aiškino įstaigos vadovas.
Dirba iš pašaukimo
V.Misevičius tvirtina nė nežinojęs, kad jo prašymą svarsto vienas iš Tarybos komitetų, ir jo sprendimo nesureikšmina.
„Nepakels tai nepakels. Atsiradus progai gal pasiieškosiu kito darbo. Visada esu laisvas pasirinkti. Man patinka socialinis darbas, į šią įstaigą atėjau iš pašaukimo, bet mano materialinė padėtis dėl to pablogėjo. Dirbu tik todėl, kad man patinka. Jei matysiu, kad neišgyvensiu, išeisiu“, – tvirtino centro direktorius.
V.Misevičius Socialinių paslaugų centrui vadovauja ketverius metus. Prieš tai jis turėjo savo verslą – teikė švaros, valymo paslaugas.
Direktorius apgailestauja, kad socialinis darbas mažiausiai apmokamas – nors socialiniai darbuotojai sušvelnina visuomenės negandas, tačiau jų užmokestis mažesnis net už kultūros darbuotojų.
Kaip tikina V.Misevičius, per pastaruosius ketverius metus didžiausias prieš krizę gautas jo atlyginimas tebuvo apie 2000 litų.
Nors direktorius tvirtina, kad iš esamo 1700 litų uždarbio neišgyvena, tačiau įstaigos vadovas visada gaudavęs keliais šimtais litų daugiau. Praėjusiais metais jam miesto Taryba buvo nustačiusi 21 proc. priedą prie atlyginimo.
Priedas – kone simbolinis
Socialinių paslaugų centro vadovui skirti 30 proc. priedą prie atlyginimo sutiko visi Tarybos Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto nariai.
Komiteto pirmininkas Tėvynės sąjungos atstovas Maurikijus Grėbliūnas aiškino, esą V.Misevičiui skirtas priedas net ir sunkmečiu – menkas, kone simbolinis.
„Aišku, kad viskas gula į miesto biudžetą, bet ar nuo to, kad žmogus mažiau uždirba, kam geriau? Galim susiveržti diržus, nemokėti priedų, bet koks laukia galutinis rezultatas?“ – aiškino M.Grėbliūnas.
Komiteto pirmininkas pripažįsta nematąs ekonominio sunkmečio pabaigos, pasak jo, į krizę dar giliau lendama. Tačiau, jo nuomone, Savivaldybė turėtų ieškoti, kaip kitaip sutaupyti, užuot karpiusi darbo užmokestį.
Ilgai dirba – mažai gauna
Panevėžio valdančiojoje daugumoje esantiems „tvarkiečiams“ priklausančiam V.Misevičiui politikai nustatę didžiausią priedą prie atlyginimo. Laikinųjų vaikų globos namų direktorei Aidai Žygelienei, uždirbančiai tiek pat, kiek ir V.Misevičius, praėjusiais metais prie atlyginimo buvo skirtas perpus mažesnis nei jam – 10 proc. – priedas.
Tiek pat pridėti direktorei numatyta ir šiais metais. Tam pritarė Tarybos Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komitetas.
Pasak jo pirmininko pavaduotojo Tomo Joso, politikai skyrė tokį priedą, kokio prašė pati A.Žygelienė, nors įstatymas jai leidžia prašyti ir 70 proc.
Direktorė teigia daugiau prašyti dėl skylėto biudžeto dejuojančios Savivaldybės tiesiog nedrįsusi.
„Nė vienas Laikinųjų vaikų globos namų darbuotojas priedų negauna. Kadangi mano atlyginimas vos ne toks pat, kaip specialisto, nors direktoriui tenka didesnė atsakomybė, paprašiau nors tiek. Daugiau prašyti kriziniu laikotarpiu būtų nepatogu. Be to, didesnio priedo niekada ir nesu gavusi“, – teigė keturiolika metų įstaigai vadovaujanti A.Žygelienė.
Kadangi įstaiga neturi direktoriaus pavaduotojo, A.Žygelienė teigia atidirbanti už abu. Laikiną prieglobstį dažniausiai asocialių šeimų vaikams suteikiančių namų vadovė pasakoja ne kartą, iškilus problemoms, net naktį skubėjusi į darbą.
Su protinę negalią turinčiais žmonėmis dirbančio Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė nei pernai, nei šiais metais priedo Savivaldybės neprašo, nors įstatymas jai tą leidžia daryti.
„Įstaigos atlyginimų fondas nėra toks didelis, kad galėčiau prašyti priedų. Kad jį man išmokėtų, tektų nuimti pinigų nuo darbuotojų atlyginimų“, – aiškino L.Trebienė, uždirbanti taip pat apie 1700 Lt į rankas.
Įstaigai atlyginimų fondą nustato Savivaldybė, tačiau, pasak L.Trebienės, 2010-aisiais jos darbuotojai uždirbo gerokai mažiau nei numato teisės aktai.
„Dirbantiesiems su psichinę negalią turinčiais žmonėmis priklauso maždaug 62 Lt priedas prie atlyginimo, bet pernai net ir tokius menkus priedus savo darbuotojams galėjome mokėti tik penkis mėnesius“, – teigė L.Trebienė.
