„Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas.
Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas. Žmonės nerimauja, kad po metų kitų teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Pagal naujausią konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymą, mokesčiai šiuos senjorus užgrius, jei registrų centras šį namą įvertins vos 10 tūkst. eurų.
„Nekilnojamo turto nespėsime atsikratyti, išparduoti, dar žmonos žemės sklypeliai yra, dar tuos uždės, išvis bus blogai. Pensininkam reikės į būdas lįsti“, – guodėsi Juozas.
Konservatoriai siūlo naują nekilnojamojo turto mokestį. Palyginti su ankstesniu vyriausybės projektu, pagal dabartinį siūlomą konservatorių projektą gyventojai už nekilnojamąjį turtą mokėtų iki 60 kartų daugiau nei moka dabar. Tokią nekilnojamojo turto mokesčio idėją peikia verslo organizacijos, ūkininkai, Lietuvos bankas.
Opozicijos atstovai gąsdina, kad naujus mokesčius teks mokėti vargšams, o turtuoliai ras būdų juos apeiti ar bent susimažinti. Konservatoriai teisinasi, kad naujas projektas leis savivaldybėms pasididinti savo biudžetus ir pačioms nuspręsti, kokio dydžio mokesčiais apkrauti savo gyventojus.
M. Lingė siūlo nekilnojamojo turto mokesčio atskaitos ribą – savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto pusantros vertės medianą, kurią viršijus jau grėstų mokestis. Ir dar siūlo padidinti vyriausybės pasiūlytas mokesčio lubas iki 4 proc., tai yra pridėti dar vieną procentą.
„Savivaldybės galėtų intervale tarp 0,05 ir 4 proc. pasirinkti, susimodeliuoti sau priimtinus tarifus pirmam būstui, antram, trečiam, komerciniam. Vadovaujantis 8 kriterijais galima būtų turėti konkrečioje savivaldybėje skirtingus modelius. Tuo stipriname savivaldybių savarankiškumą“, – kalbėjo M. Lingė.
Tačiau ir tokio mokesčio savivaldybėms negana. Asociacija prašo neprižiūrimą ir apleistą nekilnojamąjį turtą leisti apmokestinti daugiau nei dvigubai didesniu – 9 proc. tarifu.
„Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui, kas yra didžiulė kliūtis vystyti teritorijas“, – siūlė Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Jei Seimas priimtų M. Lingės projektą, priklausomai nuo savivaldybės, gyventojai už nekilnojamąjį turtą mokėtų iki 60 kartų daugiau nei moka dabar. Pagal vyriausybės planą, pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda už savo namą Pavilnių regioniniame parke per metus turėtų sumokėti vos 50 eurų, tačiau pagal Lingės projektą mokestis siektų iki 2 700 eurų per metus.
Lietuvos bankas ragina tokią reformą dėti į stalčių ir tik koreguoti dabartinę sistemą, apmokestinti turtą ne pagal vietą, o pagal vertę.
„Akmenėje nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje asmuo sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, tai yra socialinis neteisingumas“, – tikino G. Šimkus.
Nors valdantieji svarsto nepasiturinčius gyventojus nuo mokesčio atleisti, opozicija jau gąsdina, esą naują mokestį mokės vargšai, o turtuoliai ras būtų jį susimažinti.
„Asmuo turintis 5 nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė yra po 500 tūkst. eurų, tai iš viso 2,5 mln. eurų dabar moka maksimalų 2 proc. tarifą. Po pakeitimo mokės 0,02 proc. tarifą, 10 kartų mažiau. Naudą pajus turtingiausias ir brangiausią turtą turintis asmuo“, – tvirtino valstietis Valius Ąžuolas.
Verslo organizacijos perspėja, kad konservatorių planuojami nekilnojamojo turto mokesčiai apsunkins nuomininkų dalią, mat naujus mokesčius nuomotojai nesivaržys permesti nuomininkams.
„Nuomininkai būtų diskriminuojami, nes nuomojamo būsto tarifas būtų didesnis. Jau dabar nemažai jaunų žmonių neįperka nekilnojamojo turto, nuomojasi, o tai darytų įtaką ir kainoms, nuomos kainos didėtų“, – prognozavo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Konservatoriai planuoja nekilnojamojo turto mokestį užkrauti ir ūkininkams už fermas, daržines ir kitus ūkinius pastatus. Žemės ūkio verslininkai gąsdina, kad dėl to kaimai dar labiau ištuštės.
„Objektų apmokestinimas veikia žlugdančiai, jokios prasmės investuoti į objektus, juos atgaivinti“, – kalbėjo Kiaulininkystės asociacijos vadovas Algis Baravykas.
„Planuojamas nekilnojamojo turto lengvatos panaikinimas bus galutinis vinis į mėsinės paukštininkystės karstą“, – tikino Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Konservatoriai jau kitą mėnesį planuoja naujus nekilnojamojo turto mokesčius svarstyti Seime, įsigaliojimą planuoja 2025 m., o pinigus rinkti dar kitais metais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
