REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panevėžio mieste ir rajone gyvenantys vieniši seni ir ligoti žmonės neskuba mainais į rūpinimąsi iki mirties užrašyti savo turtą kitiems asmenims.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžiečiai notarai sudarytas turto perleidimo su pareiga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis skaičiuoja vos ant vienos rankos pirštų. Kol kas nė vienas senolis savo užgyventų gėrybių iškeliavus į Anapilį nėra pažadėjęs ir jį globojantiems lankomosios priežiūros ar globos namų darbuotojams.

REKLAMA

Turtų laikosi įsikibę?

Mieste dirbančios notarės Nijolės Kadžienės teigimu, per šiuos metus dėl sutarčių perleisti savo turtą su sąlyga, kad jo gavėjas rūpinsis iki mirties, kreipėsi vos keletas žmonių.

„Ir šis skaičius kasmet jau seniai yra stabilus, jo nekeičia nei ekonominis pakilimas, nei sunkmetis“, – tvirtino N. Kadžienė.

Pasak notarės, padovanoti savo turtą tam, kas prižiūrės iki paskutinio atodūsio, dažniausiai ryžtasi labai seni, paprastai ypač sunkiai sergantys ir net apie tolimiausius giminaičius nieko negirdėję žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Vos vieno kito kliento, panorusio sudaryti turto perleidimo sutartį su asmeniu, įsipareigojančiu globoti iki mirties, sulaukia ir Panevėžio rajono gyventojus aptarnaujanti notarė Laima Kamarauskaitė.

„Tokie atvejai labai reti. Mūsų žmonės nelinkę tokiu būdu atsisveikinti su savo turtais, jų iki paskutinės gyvenimo akimirkos laikosi įsikibę“, – sakė teisininkė.

L. Kamarauskaitė teigė girdėjusi žmones svarstant, kad skubėti atsisakyti per amžių sukauptų vertybių negalima, mat kol jų turi, tol „visiems esi geras“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Giminių įsigyja prieš mirtį

Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros skyriaus vadovė Zita Sargautienė tvirtino, jog per septyniolika socialinio darbo metų dar nė viena centre dirbanti lankomosios priežiūros darbuotoja nepasigyrė kada nors praturtėsianti iš globojamo senuko po mirties paliktų brangenybių. „Paprastai, kai mūsų lankomi senoliai jau tikrai susiruošia Anapilin, kaipmat atsiranda ir gana artimų, ir visiškai tolimų, – kaip sakoma, devintas vanduo nuo kisieliaus, – giminių“, – sako Z. Sargautienė.

REKLAMA

Anot Socialinės priežiūros skyriaus vadovės, kai reikia pasiimti turtą, tokie „giminės“ būna patys pirmi. „Nors prieš tai vienatvėje paliktu giminaičiu visiškai nesidomėjo“, – piktinosi Z. Sargautienė. Ji prisiminė visai neseniai palaidotą senutę, kurios giminės prisistatė tik kai moteris prieš mirtį buvo paguldyta į ligoninę.

„Kitą moterį, kurčnebylę, mūsų darbuotojos globojo net penkiolika metų, o kai ši dar sunkiau pasiligojo, iš karto atsirado kažkokie tolimi giminės“, – pasakojo Z. Sargautienė.

REKLAMA

Dienraščio pašnekovė sakė su savo pavaldinėmis kalbėjusi globojamų žmonių turto perleidimo tema ir sužinojusi, jog tokia galimybė praturtėti nė vienai darbuotojai nerūpi.

„Moterys tvirtino, jog siūlomų gėrybių tikrai atsisakytų, nenorėdamos įsivelti į konfliktus su kada nors atsirasiančiais giminaičiais. „Kam mums į tai veltis – juk iš teismų neišbristume“, – argumentavo mūsų socialinės darbuotojos“, – teigė Z. Sargautienė.

Šiandien Panevėžio socialinių paslaugų centre dirba 27 lankomosios priežiūros darbuotojai, nuolat lankantys, padedantys namų buityje daugiau kaip dviem šimtams vienišų senų žmonių. Tarp šių darbuotojų yra kelios iš Darbo biržos atsiųstos moterys. Jos atlieka vienkartinius pavedimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Štai vakar mums paskambino viena panevėžietė ir paprašė pagalbos pirkiniams iš parduotuvės parsinešti. Padėti jai, žinoma, už atitinkamą mokestį ir išskubėjo viena pas mus įdarbinta bedarbė“, – vienkartinių pavedimų pavyzdį pateikė Z. Sargautienė.

Kelią užkirstų ir etika

Užgyventų turtų socialiniams darbuotojams kol kas nėra užrašę ir Panevėžio Šv. Juozapo globos namuose įsikūrę senukai. Tiesa, tarp jų yra įnešusių savo dalį į įstaigos statybą ir už tai gavusių teisę čia apsigyventi.

Globos namų direktoriaus pavaduotoja Lina Sabeckienė teigė mananti, kad globotinių turto perleidimas įstaigos darbuotojui mainais už priežiūrą iki gyvos galvos kirstųsi su darbo santykiais, netgi etika. „Darbuotojas negali darbe prisiimti tokių asmeniškų įsipareigojimų – juk ir gydytojams neleidžiama gydyti savo artimų žmonių“, – tvirtino Šv. Juozapo globos namų direktoriaus pavaduotoja.

Neringa MARTINKUTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų