Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad SSRS specialiųjų tarnybų panosėje kariniam pramoniniam kompleksui priklausančioje įmonėje „Fermentas“ 1988 metais veikė Sąjūdžio „smegenų centras“.

Praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašėme apie Sovietų Sąjungos karinį mokslinį kompleksą „Biopreparatai“, kuriam Lietuvoje priklausė penkios įmonės. Nepriklausomoje Lietuvoje beveik visos jos viena po kitos išnyko, išskyrus vieną, kuriai okupuotose Baltijos šalyse buvo numatyta savotiško flagmano paskirtis.

Tai Vilniuje esantis gamybinis mokslinis susivienijimas „Fermentas“. Ten mokslinę karjerą pradėjo ir baigė Albinas Januška, Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, vėliau tapęs įtakingu pareigūnu, ėjęs aukštas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, prezidento Valdo Adamkaus administracijoje ir pelnęs neoficialų pilkojo kardinolo titulą.

Genetikos specialistas

Kai moderniomis technologijomis aprūpinti „Biopreparatų“ padaliniai, gaminę strateginės reikšmės produkciją, išnyko be pėdsakų, A. Januška buvo šalies prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais.

REKLAMA

Įgijęs genetiko specialybę Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) A. Ždanovo universitete (šį universitetą yra baigusi ir Dalia Grybauskaitė) ir turėdamas 7 metų darbo stažą viename iš pagrindinių „Biopreparatų“ padalinių, A. Januška negalėjo nesuprasti šių įmonių strateginės reikšmės jaunai nepriklausomai valstybei.

Kandidato į Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatus anketoje, kurią A. Januška užpildė 1990-ųjų vasarį, užfiksuota, kad jis dirbo gamybiniame moksliniame susivienijime „Fermentas“. Kituose šaltiniuose jis mini tik mokslinį darbą Vilniaus taikomosios enzimologijos institute.

 Savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ A. Januška sakė, kad aukštuosius mokslus pradėjo Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, po antro kurso padedamas profesoriaus Arvydo Janulaičio perėjo į Leningrado universiteto antrą kursą.

„Ten pas garsų genetikos profesorių Sergejų Inge-Večtomovą buvo galima mokytis tuo metu pirmuosius žingsnius žengiančios genetinės inžinerijos“, − pasakojo A. Januška. Baigęs Leningrado universitetą, jis grįžo pas profesorių A. Janulaitį į Taikomosios enzimologijos institutą ir dirbo grupėje, kuri užsiėmė genų inžinerija – mikroorganizmų, konkrečiau, mielių genų klonavimu.

 A. Januška teigė nematąs prasmės autobiografijoje aprašyti sovietinių mokslinių institutų struktūrą. „Dirbau Taikomosios enzimologijos institute, šalia buvo dar vienas institutas. Gal jo pavadinimas buvo „Fermentas“, o gal Biotechnologijos institutas, kuriame, kiek pamenu, buvo auginami baltymų ir vitaminų prieduose naudojami mikroorganizmai, − pasakojo vyras. − Vienu metu abu institutai buvo sujungti į bendrą susivienijimą „Fermentas“, bet mane tai įtakos beveik neturėjau, nes dirbau savo grupėje ir savo institute.“

A. Januška prisiminė, kad nuo 1988 metų rimtai mokslinio darbo dirbti nebegalėjo, nes tapo Vilniaus pramonės įmonių ir kai kurių Paneriuose esančių institutų Sąjūdžio grupių koordinatoriumi, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Sąjūdžio Vilniaus tarybos nariu.

REKLAMA

Šie institutai, pasak pašnekovo, nepriklausė režimui, jokių specialių karinių užsakymų neatliko. Jis abejojo, ar Lietuvoje kam nors buvo patikimi panašūs užsakymai – nebent tarpiniai, neesminiai tyrimai pagal ūkiskaitines sutartis.

Išblėsę prisiminimai

Tarptautinio holdingo „Fermentas International“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius profesorius Viktoras Butkus teigė, kad šių dienų „Fermentas“ neturi nieko bendro su sovietinių laikų Maskvos „Biopreparatų“ pagrindine įmone Lietuvoje.

Kadangi mokslinę karjerą pašnekovas buvo pradėjęs SSRS karinio mokslinio komplekso padalinyje, „Balsas.lt savaitė“ paprašė papasakoti apie anuometinį „Fermentą“.

Profesorius V. Butkus atsakė, kad tai labai tolimi vaikystės prisiminimai ir paklausė autoriaus, ar šis daug prisimena iš tolimos vaikystės.

Į klausimą, ar teko sovietiniais metais lankytis griežtai įslaptintame objekte Maskvoje, kur buvo „Biopreparatų“ būstinė, V. Butkus atsakė: „Tuomet buvau pernelyg menko lygio, kad man būtų buvusios atvertos „Biopreparatų“ durys.“

Kaip pasakojo Kauno bakterinių preparatų įmonės veteranai, kauniečiai mokslininkai ir specialistai pagal įslaptinimo kategoriją neprilygo vilniečiams, nes  SSRS biologinės ginkluotės generaliniame štabe teturėjo teisę peržengti žemutinio lygio kabinetų slenksčius. O vilniečius iš „Fermento“ išskėstomis rankomis priimdavo pats akademikas J. Kalininas, ne kartą lankęsis ir viename iš pagrindinių komplekso padalinių Lietuvoje.

Į Maskvos žurnalistų rankas dar prieš 10 metų pateko „Biopreparatų“ lankytojų registracijos žurnalo faksimilės. Ypač daug vizitų Maskvoje 1988−1989 metais būta iš Vilniaus „Fermento“ ir Kauno „Sanito“.

Mokslinį darbą teko mesti

Maskvos „Biopreparatų“ padalinyje Vilniuje LSSR KGB poskyrio teisėmis veikė Pirmasis skyrius. Net provincijoje − Maskvos „Biopreparatų“ padalinio Kėdainiuose Biochemijos gamyklos Pirmojo skyriaus vadovu buvo paskirtas ilgametis LSSR KGB Kėdainių rajono skyriaus viršininkas Julius Stokas.

REKLAMA

Profesorius V. Butkus pasidalijo prisiminimais apie Atgimimo metus. Jo žodžiais, tuomet „Fermente“ buvo įsikūręs tikras Sąjūdžio „smegenų ir savilaidos leidinių platinimo centras“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko mokslinę disertaciją įpusėjęs jaunas genetikas A. Januška. Profesoriaus nuomone, jis buvo labai talentingas, perspektyvus mokslininkas. Tačiau Sąjūdis taip įtraukė, kad A. Januška metė mokslinį darbą.

Kyla klausimas, kaip Sąjūdžio „smegenų centras“ galėjo veikti tokioje įstaigoje? A. Januška atsako: „Tai retorinis klausimas. Galima paklausti, kaip Sąjūdis galėjo veikti LTSR? Sąjūdis veikė beveik visose uždarose Vilniaus įmonėse, kur tik buvo lietuvių. Net garsiojoje Oktiabrio Burdenkos vadovaujamoje gamykloje. Beje, Taikomosios enzimologijos institutas nebuvo uždara karinė įmonė ir Sąjūdyje dalyvavo beveik visi moksliniai darbuotojai.“

Kokios čekistų pajėgos buvo sutelktos „Fermente“, kad būtų išsaugotos SSRS karinės ir valstybinės paslaptys? „Negaliu įsivaizduoti tų čekistų pajėgų, nes jų nesimatydavo. Nebuvo girdėti apie kokias nors SSRS karines ir valstybines paslaptis. Padalinys, kuriame dirbau, spausdino mokslinius straipsnius užsienio leidiniuose“, – sakė A. Januška.

TIK FAKTAI

Sovietų kariniam moksliniam kompleksui „Biopreparatai“ Lietuvoje priklausė penkios įmonės: Vilniaus gamybinis mokslinis susivienijimas „Fermentas“,  Kauno bakterinių ir endokrininių preparatų įmonės, farmacijos gamykla „Sanitas“, Kėdainių biochemijos gamykla.

CŽV duomenimis, tinklas, sudarytas iš maždaug 120 bakterinių preparatų, farmacijos, medicinos technikos, biochemijos įmonių, veikė prižiūrimas Sovietų Sąjungos gynybos ministerijos ir KGB. Jose išskirtinio slaptumo sąlygomis buvo gaminami bakteriologinės, biologinės, cheminės ginkluotės komponentai.


Rašyti komentarą...
m
miles
2009-03-30 11:33:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
CŽV žiniomis? O iš kur balsas.lt gali žinoti apie CŽV turimą informaciją? Gal vėl bandot kurti detektyvą?
Atsakyti
0

>
>miles
2009-03-30 11:36:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
pagoogling ir pats suprasi. Jokio detektyvo. Tik buduliams jų uždarame betoniniame tarybinių dešrelių pasaulėlyje viskas atrodo atvirkščiai.
Atsakyti
0

m
miles
2009-03-30 11:43:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man tiesiog įdomu. :) Būnant žurnalistu, nereikia baigti žurnalistikos. Pakanka mokėti gerai rašyti rašinius ir istorijas. Prašau, pasakyk man ką susivesti į google.lt, kad galėčiau tokią informaciją susirasti internete ir kad ji būtų patikima, o ne iš nuogirdų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (30)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų