Netoliaregiškas motinystės išmokų didinimas kelerius metus iš eilės atvedė į aklavietę: tėvai pyksta, o mokėti nėra iš ko. Tačiau išeitis viena - valdžia turi mažinti maksimalias motinystės išmokas. Nenormalu, kad Lietuvoje motinystės atostogos yra vienos ilgiausių Europos Sąjungoje (ES). Jeigu Vyriausybė ir toliau laikysis dabartinės motinystės išmokų politikos, padėtis ateityje gali tapti itin sudėtinga, teigia Premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas ketinimą sumažinti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpos ribą, M. Majauskas sakė, kad tai tikslingas žingsnis valdant finansų krizės bei ankstesnių vyriausybių išbalansuotą "Sodros" biudžetą.
Pasak M. Majausko, motinystės išmokos sudarė didžiausią augimą tarp visų socialinių išmokų nuo 2004 metų, ir padidėjo daugiau kaip šešis kartus. Palyginti 2007 ir 2008 metus, motinystes išmokos išaugo nuo 437 mln. litų iki daugiau nei 1 mlrd. litų. Patvirtintas ligos ir motinystės tarifas yra gerokai mažesnis už efektyvųjį tarifą, kuris galėtų padengti numatomas motinystes išmokas.
Be to, Premjero patarėjo teigimu, dėl dirbtinai pakeltų darbo užmokesčių motinystes išmokos neretai viršija tikrąsias pajamas iki motinystes atostogų.
"Sodros" biudžeto pajamų ir išlaidų disbalansas nėra tvarus. Trumpuoju laikotarpiu galima pasiskolinti, bet ilgesniu laikotarpiu bankas arba bet kurie finansuotojai norės matyti priemones ar lėšas, kuriomis yra tikimasi suvaldyti šias disproporcijas. Reikia imtis kažkokių struktūrinių priemonių, turėti kažkokį teorinį ideologinį pagrindą. Negali didinti išmokų nesurinkdamas pajamų. Yra tiktai du variantai: arba didini pajamas keldamas tarifą, nes esamas yra nepakankamas, arba mažini išmokas. Motinystės išmokos drastiškai didėjo. 2004 metais buvo 179 mln. litų, dabar yra daugiau kaip milijardas litų. Tai labai dideli skaičiai, kurie negali būti tvarūs. Išmokos didėja, tarifas lieka toks pat. Biudžetas tampa minusinis", - sakė M. Majauskas.
Jo teigimu, motinystės išmokų laikotarpis Lietuvoje yra vienas ilgiausių ES. Tai dar viena priežastis imtis pokyčių šioje srityje. M. Majauskas atmeta teiginius, kad dėl sumažėjusios motinystės atostogų trukmės neva sumažėtų ir šalies gimstamumas.
"Dėl gimstamumo atlikta ne viena studija. Vienareikšmiškai sakyti, kad padidinus motinystės išmokas dėl to didėja gimstamumas, būtų neatsargu. Niekam ne paslaptis, kad tomis išmokomis manipuliuojama, kai prieš tai yra pasididinami atlyginimai. Po to išmoka, kurią gauna, turbūt būna didesnė negu iš tikrųjų kokį atlyginimą motina gavo prieš kelerius metus", - kalbėjo ekspertas.
Premjero patarėjas M. Majauskas pažymėjo, kad su "Sodra" susiję sprendimai niekad nėra lengvi, bet jeigu Vyriausybė ir toliau laikytųsi dabartinės motinystės išmokų politikos, situacija ateityje taptų sunkiai valdoma.
Tačiau M. Majauskas siūlo Lietuvai aklai nepasikliauti Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymais trumpinti motinystės atostogas ar mažinti išmokas. Anot jo, Lietuva turi pati pasirinkti, kuriuo keliu geriausia eiti.
"Atsiribočiau nuo rekomendacijų. Patys turime nuspręsti, kas ideologiškai teisinga. Tas ideologinis teisingumas turi būti pagrįstas keliais aspektais: politine ideologija, ekonomine situacija ir tarptautine praktika. Be abejonės, ekonominė situacija sako, kad pajamos labai smarkiai mažėja, ir mums reikia iš naujo galvoti, kaip tvarkome tiek "Sodros", tiek valstybės finansus. Kita vertus, sakome, kad dabar yra sunkmetis ir reikia apsaugoti labiausiai pažeidžiamus. Čia atsiranda ta sudėtinga situacija ir balansas, kurį reikia bandyti suvaldyti. Politinė ideologija taip pat sako, kad reikia prižiūrėti ir pensininkus, ir motinas, ir bedarbius, tačiau tarptautinė motinystės išmokų praktika rodo, kad Lietuvoje jos yra vienos ilgiausių ES", - teigė M. Majauskas.
A. Kubiliaus patarėjas teigiamai įvertino antradienio Seimo sprendimą svarstyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo sumažinama maksimali motinystės (tėvystės) pašalpos riba. Anot M. Majausko, tai rodo, kad parlamentarai supranta esamą situaciją ir ieško sprendimų.
"Lietuvoje yra šiek tiek kitaip nei visame pasaulyje. Mes norime turėti kuo didesnes socialines išmokas ir kuo mažesnius mokesčius. Deja, negalime turėti viena ir kita tuo pačiu metu", - teigė M. Majauskas.
Pasaulio bankas mūsų šaliai siūlo perpus - nuo dvejų iki metų - trumpinti motinystės išmokas. Išmoka per tą laiką sudarytų 100 proc. buvusio atlyginimo, primena ELTA.
Didžiausią nerimą kelia ne tik Pasaulio banko rekomendacijos, bet ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymai Lietuvai, kad motinystės (tėvystės) atostogos būtų ne tik trumpinamos perpus, kaip siūlo Pasaulio bankas, bet ir išmokų dydis sudarytų tik 50 proc. buvusio atlyginimo.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių pasaulyje. Per pirmuosius metus parama sudaro 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoka, antraisiais vaiko priežiūros metais - 85 proc.
Latvija, kuri skolinasi iš TVF, buvo priversta iš peties kirsti per motinystės išmokas. Nuo liepos 1-osios iki 2010 metų gegužės nedirbančioms motinoms motinystės išmokos Latvijoje sumažės 10 proc., o dirbančioms - net 50 proc.
Be to, Latvijoje bus atsisakyta ir išmokų už vaikų gimimą. Už pirmąjį vaiką anksčiau valdžia mokėjo 500 Lt, už antrą - apie 745 litų, už trečią - apie 1000 litų. Šių išmokų neliks nuo 2010 metų gegužės.
Seimas taip pat linkęs sumažinti maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpos ribą - antradienį tokiam projektui po pateikimo pritarė 35, prieš buvo 20, susilaikė 7 parlamentarai.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpoms skaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų: nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. - 2,5 dydžio sumos (tai būtų 3720 litų), nuo 2012 m. sausio 1 d. - penkių dydžių sumos.
Nesumokėta motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dalis būtų išmokama 2012-2014 metais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sumažinus kompensuojamojo uždarbio maksimalią ribą iki 2,5 draudžiamųjų pajamų būtų sutaupyta: 2009 m. - 36,2 mln. litų; 2010 m. - 87 mln. litų.
