Premjeras Gediminas Kirkilas skeptiškai vertina piliečiams planuojamą suteikti galimybę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), nes tai esą labai išplėstų biurokratinį aparatą.
„Tai sulauktų labai daug papildomų administracinių sąnaudų, neabejotinai išplėstų Konstitucinio Teismo administracinį aparatą“, - trečiadienį žurnalistams sakė premjeras, pažymėjęs, kad nežino šalių, kur tokia galimybė piliečiams yra suteikta.
G.Kirkilas teigė, kad piliečiams ir taip neužkirstos galimybės kreiptis į KT.
„Piliečiai turi išrinkę savo parlamento narius, jie gali į juos kreiptis, yra kiti būdai kreiptis į KT. Mano požiūriu, tai yra dar viena populistinė idėja, kurių nemažai pas mus iškyla prieš Seimo rinkimus“, - dėstė premjeras.
Pernai liepą parlamentarai pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui, tačiau piliečiai dar negali tiesiogiai kreiptis į KT, nes reikia paruošti reikiamas Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisas.
Pagal minėtą koncepciją, į KT galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Anot koncepcijos, kreipimosi į KT terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo.
Ba kita ko, numatoma, kad kreipimosi į KT mokestis bus minimalus, o besikreipiantieji turės galimybę prašyti atleisti juos nuo viso ar dalies šio mokesčio.
Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė, Vyriausybė bei visų lygių teismai.
KT sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
