A. Kubilius sako, kad įtakos šalies gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo emigracija ir sumažėjęs gimstamumas.
Pavyzdį Vyriausybės vadovas siūlo imti iš Airijos, kuri prieš keletą dešimtmečių buvo susidūrusi su panašiomis problemomis, bet sėkmingai jas įveikė.
„Tie skaičiai, kuriuos šiandien skelbia Statistikos departamentas, viena vertus, gal ir perdaug nenustebino, bet t
ikrai verčia dar daugiau susirūpinti tomis problemomis, kurias ne vieną kartą esame aptarinėję. Aišku, mums ypač svarbu, kad tie, kurie yra išvykę iš Lietuvos, išlaikytų ryšį ir sąsajas su Lietuva, matytų galimybes grįžti į Lietuvą. Tam ir patvirtinta Globalios Lietuvos strategija ir jos įgyvendinimas darosi dar aktualesnis“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas.
„Turime pastebėti ir tai, kad Lietuvoje per 10 metų 100 tūkst. gyventojų sumažėjo dėl natūralių dalykų, ne dėl emigracijos, tai yra, dėl to, kad gimstamumas, ypač dešimtmečio pradžioje, buvo ženkliai mažesnis už mirtingumą. Dabar tie skaičiai šiek tiek gerėja, bet mirtingumas vis dar yra didesnis už gimstamumą. Deja, tenka konstatuoti, kad esame ne tik išsivažinėjanti, bet ir tam tikra prasme – išmirštanti tauta“, – gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių ieškojo Premjeras.
A. Kubilius siūlė atkreipti dėmesį ir į tai, kad per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo apie 7 proc., panašiai esą yra ir pas latvius.
„Šioje vietoje verta prisiminti, kad su tokiais iššūkiais susidurdavo ir kitos valstybės, ir man visada kaip tam tikras pavyzdys, kaip buvo ieškoma atsako į tokius iššūkius, yra nelabai didelė valstybė Airija, kurioje iki 1980-ųjų metų vidurio emigracija buvo viena iš didesnių problemų, tačiau Airijos vyriausybei nuo 1980 metų vidurio pradėjus įgyvendinti didelės apimties ir tikrai radikalią Airijos ekonomikos modernizacijos programą, ji 9-ajame dešimtmetyje jau davė tikrai gerų rezultatų Airijos ekonomikai.
Pirmiausia pritraukiant užsienio investicijas, kuriant geras darbo vietas, gana greitai buvo pastebėta, kad tai labai darė įtaką ir emigracijos reikalams, ir airių kelionių srautai tada buvo pasikeitę priešinga kryptimi – airiai buvo pradėję grįžti į Airiją“, – dėstė A. Kubilius.
Kaip jau buvo skelbta, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kovo 1 dieną Lietuvoje gyveno maždaug 1,4 mln. vyrų ir 1,6 mln. moterų.
Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo apklausos metu buvo surašyta 2 mln. 15 tūkst. gyventojų. Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų.
Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje buvo 539 tūkst., Kaune – 321,2 tūkst., Klaipėdoje – 161,3 tūkst., Šiauliuose – 113,1 tūkst., Panevėžyje – 103,5 tūkst. gyventojų.
Statistikos departamento darbuotojai atkreipia dėmesį, kad išankstiniai gyventojų surašymo rezultatai yra įvertinti remiantis operatyviais elektroninio surašymo ir gyventojų apklausos duomenimis.
Iš viso surašyta 1 mln. 415 tūkst. būstų. Maždaug 1 proc. būstų gyventojų nedalyvavo surašyme – atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti.
Išsamius gyventojų ir būstų surašymo duomenis Statistikos departamentas žada paskelbti iki 2013 metų birželio. Premjeras viliasi, kad šis skaičius bus didesnis.
