„Manau, jog tas balsavimas – gerai, kad jis baigėsi taip, kaip baigėsi, o priežastys, kodėl žmonės prie mokesčių apskritai nėra linkę kišti rankų, yra akivaizdžios – tai nėra populiaru visuomenėje, nes visuomenė visų šitų valstybės poreikių tiesiogiai nemato ir juos gali pajusti tik kitais metais gaudami papildomas pajamas į biudžetą per viešąsias paslaugas“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Paluckas.
Jis taip pat pridūrė esantis dėkingas koalicijos partneriams, anot ministro pirmininko, valstybiškai balsavusiems už naująjį mokesčio projektą.
„Tai ir yra tikrasis valstybinis mąstymas – peržengti savo siaurus partinius interesus. Kaip ir minėjau, efektą, tą fiskalinį efektą mes pamatysime tik po metų“, – tikino G. Paluckas.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, finansų ministrui teikiant pakoreguotą NT mokesčio projektą, jį palaikė 72 parlamentarai, prieš buvo 36, susilaikė 9. Tarp valdančiųjų susilaikė „demokratas“ Algirdas Butkevičius, prieš buvo „aušrietis“ Aidas Gedvilas.
Skirtingai nei pirmą kartą, projektą palaikė visi 47 balsavime dalyvavę socialdemokratų frakcijos nariai.
Visuomenėje kylant pasipriešinimui dėl siūlomo NT mokesčio, kuris išplėstų jį mokančių gyventojų bazę, tiek prezidentas, tiek koalicijos partneriai kritikavo finansų ministro Rimanto Šadžiaus komunikaciją.
„Šiuo atveju ne tiek yra svarbu, kas padarė vieną ar kitą komunikacinę klaidą, nes, kiek aš žiūrėjau iš viešosios erdvės, daugiausia apie mokesčius komunikavau aš, kaip ir reikėtų tai daryti, dvigubai mažiau komunikavo finansų ministras, o kiti stengėsi šitos temos apskritai neliesti, nes mokesčiai nėra maloni ir populiari tema , – apie R. Šadžiaus komunikaciją kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas kartojo, kad mokestiniai pakeitimai būtini, norint tinkamai finansuoti gynybą, augančias viešųjų paslaugų išlaidas, tačiau nepalies mažiausias pajamas gaunančių gyventojų.
„Sprendimas dėl mokesčių korekcijų yra subalansuotas taip, jog paliestų kuo mažiau ekonomiškai silpnų visuomenės grupių. Tie asmenys, kurių mėnesinės pajamos yra mažesnės nei 4,2 tūkst. eurų, jie apskritai jokios mokestinės naštos nepajus“, – pridūrė G. Paluckas.
Seimas svarstys Vyriausybės siūlymus, kad priėmus naują mokestį ir savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamos pagrindinio būsto kartelės už jį reikėtų mokėti nuo 10 tūkst. eurų vertės „grindų“, tarifai galėtų būti nustatyti intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.
Ankstesniame projekte buvo numatyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Naujausias siūlymas numato, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, kurios būtų didesnės nei siūlyta iš pradžių – nebe 20, o 50 tūkst. eurų vienam asmeniui.
50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas siektų 0,1 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų – 0,5 proc., brangesniam nei 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Naujas NT mokestis – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketo dalis, į Seimo posėdžių salę svarstymui projektai grįš birželio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
