Užsimojusi pažaboti lupikaujančias privačias gydymo įstaigas Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sulaukia priekaištų, kad jos siūlomi pakeitimai nėra teisingi, mat išties norėdami pasirinkti geresnės kokybės paslaugą ar medicinos priemonę ir viešosiose įstaigose dalis turės mokėti pilną kainą, o ne tik skirtumą, kas jau yra apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Vis tik ministerija tvirtai kartoja, kad geresnės priemonės bus prieinamos visiems, kam to reikia. Kartu akcentuojama, kad dabar apeiti eilę turint daugiau pajamų nėra teisinga. Kita vertus, tuo pačiu metu pilnai mokamos paslaugos galintiems už jas susimokėti liktų prieinamos tiek viešose, tiek privačiose gydymo įstaigose.
„Dėl pilnai mokamų konsultacijų viešosiose įstaigose dabartinė nuotaika tokia, kad jos turėtų likti. Tai būtų kaip tiesioginė konkurencija pilnai mokamoms paslaugoms privačiose įstaigose. Viską sumokantis pilietis kaip ir sutaupo sveikatos fondo pinigų, nes jau susimokėjęs mokesčius norėdamas ar kažką gauti greičiau, ar sudėtingą paslaugą, kurią pats sugalvojo, už tai susimoka pats.
Bjaurumas yra tada, kai šiek tiek primokėdamas turtingesnis žmogus užgrobia gydytojo laiką ir nemažą dalį fondo pinigų bei taip atima galimybę kitam piliečiui gauti sveikatos paslaugas“, – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos posėdyje Seime ketvirtadienį kalbėjo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Siekia gelbėti viešąjį sektorių
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad šie pakeitimai niekaip nepalies mokamų sveikatos paslaugų – jos ir toliau bus teikiamos. Tuo metu dabartinis tikslas yra pažaboti privačių įstaigų piktnaudžiavimą imant priemokas už valstybės jau apmokėtas paslaugas ir iš esmės apsaugoti viešąjį sektorių nuo griūties.
„Bjaurumas yra tada, kai šiek tiek primokėdamas turtingesnis žmogus užgrobia gydytojo laiką ir nemažą dalį fondo pinigų bei taip atima galimybę kitam piliečiui gauti sveikatos paslaugas“, – sako G. Bendorius.
„Pagrindinė priemoka yra ambulatorinių konsultacijų dalyje. Per valstybinę ligonių kasą už konsultaciją yra sumokama 70 eurų, vidutiniškai, ką matome, priemoka siekia apie 300 eurų. Tai dabar jei neleisime mokėti 70 eurų, galiu aiškiai pasakyti, kad šita valstybinės ligonių kasos sutartis veikia kaip marketingo įrankis pritraukti daugiau pacientų.
O 300 eurų mokama paslauga – kaip žmogus už ją mokėjo, taip ir toliau galės mokėti, bet jis nebenaudos viešojo sektoriaus pinigų, jie grįš į viešąsias įstaigas. Šiandien kai kurios universitetinės ligoninės nebegali teikti paslaugų, nes nėra gydytojų, todėl kad kai kurie jų uždirba 17 tūkst. eurų atlyginimą privačiame sektoriuje. Ir nuostabu, tikrai negaila, tai yra sunkus darbas.
Tačiau turime užtikrinti viešojo sektoriaus funkcionavimą, kad tie mokesčiai, kurios įdėjome į bendrą fondą ir remiamės solidarumo principu, laikomės lygiateisiškumo – kiekvienam pagal poreikius, kad kiekvienas žmogus gautų sveikatos paslaugas tada, kada jam reikia“, – kalbėjo ji.
Pasak SAM vadovės, įstatymo pakeitimai apima tik santykinai nedidelę dalį, kuri yra apibrėžiama kaip priemoka.
„Formuodami šią politiką nemanome, kad yra teisingas principas – dėl to, kad turiu pinigų, galiu greičiau pagalbą, nusipirkti eilės apėjimą“, – poziciją dėstė M. Jakubauskienė.
Priemokų naikinimas – tik pirmas žingsnis
Ministrė atkreipė dėmesį, kad ši įstatyminė iniciatyva yra platesnio trijų žingsnių viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo plano dalis.
„Antrasis mūsų žingsnis būtų prioriteto sudarant sutartis su ligonių kasa suteikimas viešojo sektoriaus įstaigoms ir privačioms gydymo įstaigoms pasiūlant tą paslaugų teikimo dalį, kurios negali suteikti viešasis sektorius. Tai būtų pagal poreikį suformuota partnerystė.
„Nemanome, kad yra teisingas principas – dėl to, kad turiu pinigų, galiu greičiau pagalbą, nusipirkti eilės apėjimą“, – poziciją dėstė M. Jakubauskienė.
Trečiasis žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu įmokų sumokėjimas ir didinimas į PSDF biudžetą. Ir šis pirmasis žingsnis – priemokų naikinimas – labiausiai paliečia labiausiai finansiškai pažeidžiamas grupes“, – kalbėjo ministrė.
Ji priminė, kad, kaip žinia, žmonių sveikata tiesiogiai koreliuoja su socialiniu statusu ir pajamomis. „Neturtingiausi šalies gyventojai išties pasižymi prasčiausia sveikata ir vertinant namų ūkių išlaidas, matome, kad didžioji dalis jų ir patiriama būtent neturtingiausių mūsų šalies gyventojų“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Žada plėsti visiems prieinamų geresnių paslaugų spektrą
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis posėdyje savo ruožtu teiravosi, ar imantis tokių pokyčių ketinama peržiūrėti paslaugų įkainius, mat jų neadekvatumas dažnai įvardijamas ne tik privačių, bet ir viešųjų gydymo įstaigų.
„Privati medicina sako, kad priemokas ima, jog, jų manymu, įkainis yra nepakankamas, todėl reikia paimti priemoką šalia to, ką jau apmoka iš privalomojo sveikatos draudimo. Dėl tų įkainių visada kyla klausimų ir viešosiose įstaigose, kad jie atitiktų realius kaštus, tai ar bus jie peržiūrimi į didinimo pusę?
Antras klausimas, jei yra atliekama tokia operacija kaip širdies kraujagyslių šuntavimas, sako, kad yra standartinis vožtuvas, kurį apmoka draudimas, bet jei nori geresnio, modernesnio, ir viešose įstaigose siūlo prisimokėti. Tas pats yra kalbant apie akies lęšiuko, sąnarių pakeitimą – ar bus žmogui galimybė pasirinkti geresnės kokybės, nors pagal medicinines indikacijas gal tai nepriklausytų?“ – teiravosi jis.
Ministrė tikino, kad su aptariama priemone kartu numatyti ir įgyvendinimo mechanizmai – paslaugų įkainio padidinimas ir medicininių indikacijų išplėtimas. „Tai reiškia, kad pasiūlyme platesnį, geresnį, atitinkantį šiuolaikinius mūsų pacientų poreikius ir ligonių kasų galimybes medicinos priemonių spektrą.
Atsižvelgiant į medicinines indikacijas numatysime poreikių patenkinimą gydytojų konsiliumo pagrindu ar kitu mechanizmu numatysime galimybes, kad visi pacientai gautų tai, ko jiems reikia toje paslaugų aprėptyje, kurias finansuoja ligonių kasos“, – komentavo M. Jakubauskienė.
„Privati medicina sako, kad priemokas ima, jog, jų manymu, įkainis yra nepakankamas, todėl reikia paimti priemoką šalia to, ką jau apmoka iš privalomojo sveikatos draudimo“, – pastebėjo S. Skvernelis.
Vertindamas problemos mastą G. Bendorius gi atkreipė dėmesį, kad 95 proc. papildomų mokėjimų už iš PSDF jau apmokėtas paslaugas sudaro specialistų konsultacijos ir dienos chirurgijos paslaugos.
„Tai yra didžioji dalis iš tų 40 mln. eurų, ką primoka Lietuvos gyventojai. (...) Tai čia, atrodytų, labai didelių klausimų nėra – kardiologo konsultacija su keliais tyrimais – 72 eurai, įvairiais skaičiavimai, mano paties patirtis rodo, kad tai yra pakankamas tarifas, mes jį kiekvienais metais indeksuojame priklausomai nuo infliacijos ir atlyginimų pasikeitimo“, – aiškino jis.
Nenori atverti Pandoros skrynios
Kalbėdamas apie lęšiukų ir protezų pasirinkimą VLK direktorius teigė, kad bus sudarytos galimybės daugiau žmonių gauti geresnę priemonę. Tačiau tam tikrais atvejais už didesnį komforto reikės susimokėti pilną kainą, o ne jos skirtumą, kaip buvo iki šiol.
„Per metus padaroma apie 30 tūkst. kataraktos operacijų, apie 20 tūkst. pacientų renkasi truputį geresnį lęšiuką. Mes mokame 40 eurų už standartinį ir žmonės dar 150–200 susimoka papildomai. Jei 10 proc. žmonių rinktųsi brangesnį, tada sakytume, kad jie išsigalvoja ir nori kažko brangiau.
Bet jei tokių yra 70 proc., vadinasi, mūsų standartas yra negeras, tad planuojame tiesiog kompensuoti brangesnius lęšiukus, taip pat įdėti medicinines indikacijas, kai reikia dar brangesnio lęšiuko. Bet kai žmogus norės multifokinio lęšiuko, su kuriuo matytų ir į tolį, ir artį, nebereikėtų akinių, tai jau būtų komforto dalis. taigi galvojame, kad sumokėtume apie penkis šimtus eurų už pačią operaciją, o už lęšiuką reikėtų sumokėti visą kainą“, – aiškino VLK vadovas.
Pasak jo, tuo metu sąnarių keitimo operacijų per metus padaroma apie 11 tūkst. operacijų, tačiau tik apie tūkstantis pacientų renkasi kažkokius pagerintus protezus.
„Čia, manome, juos taip pat padengsime medicininėmis indikacijomis (...), liks keli šimtai per metus, kurie turės susimokėti visą sąnario kainą, o už operaciją sumokėsime.
Nes problema yra Pandoros skrynia, kurią atidaro parašymas „už geresnį“. Su vaistais yra panašiai – jei yra generiniai vaistai, bazinė kaina dengiama, jei kitas generikas yra truputį brangesnis.
Jei jis gerokai brangesnis, tampa visiškai nekompensuojamu, tai padaryta, kad būtų spaudimas kainoms ir piliečiai nesinaudotų viešaisiais resursais savo komfortams spręsti. Jei būtume labai turtinga valstybė, galėtume tą sau leisti. Čia yra vertybinis pasirinkimas“, – pabrėžė G. Bendorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
