Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių miesto savivaldybės tarybos artimiausiame posėdyje politikai turės nuspręsti, ar būtina padidinti miesto įsiskolinimą bankams dar penkiais milijonais litų. Maždaug tiek Savivaldybei trūksta įvairiems investiciniams projektams įgyvendinti. Tiesa, metų pradžioje valdininkų godumas buvo didesnis – trūko apie devynių milijonų litų.
Ims paskolą
Ilgalaikę paskolą numatoma imti dešimčiai metų. Ketinama imti kiek daugiau nei penkis milijonus litų investiciniams projektams finansuoti. Tai įvairių biudžetinių įstaigų pastatų sutvarkymas, taip pat Logistikos centro steigimas, pramoninio parko plėtra. Liūto dalis numatyta Menų inkubatoriui – daugiau nei pusantro milijono litų.
Tiesa, rengiant šių metų miesto biudžeto projektą, buvo numatyta kiek kitokia paskolos suma – beveik devyni milijonai litų. Nors valdininkai tikino, kad biudžeto projektas „bendru sutarimu“ teikiamas tvirtinti be pakeitimų, vis dėlto kažkur išgaravo beveik keturi milijonai litų. Didžioji dalis „nutirpo“ nuo Logistikos centrui steigti skirtų lėšų.
Kainuos mokesčių mokėtojams
Projekto dėl ilgalaikės paskolos ėmimo rengėjai, Savivaldybės Finansų skyriaus valdininkai, aiškinamajame rašte teigė, kad paskola bus grąžinama iš miesto biudžeto lėšų, kiekvienais metais lygiomis dalimis. Numatoma vidutiniškai kiekvienais metais po šiek tiek daugiau nei šešis šimtus tūkstančių litų. Akivaizdu, kad mokesčių mokėtojams palūkanos per dešimt metų gerokai patuštins kišenes.
Valdininkai apsidraudžia, kad, jeigu kuris nors iš vienuolikos numatytų investicinių projektų nebus vykdomas ar skolintų lėšų vykdyti reikės mažiau, iš banko bus imama mažesnė paskola. „Bendru sutarimu“ jau kažkur išgaravo beveik keturi milijonai litų. Tačiau įvertinus faktą, kaip dažnai išauga Savivaldybės vykdomų projektų sąmatos, abejotina, kad valdininkai šį kartą imtųsi taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.
Skolinimosi limitų neviršija?
Pagal įstatymus, bet kurios savivaldybės skola negali viršyti septyniasdešimt penkių procentų patvirtintų metinių savivaldybės biudžeto pajamų (neskaičiuojant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialių tikslinių dotacijų ir praėjusiais metais nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų). Tos savivaldybės, kurių skola sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkis procentus metinių pajamų, gali skolintis tik projektams, kurie finansuojami iš tarptautinės paramos.
Iki šių metų vasario 1 d. Šiaulių miesto savivaldybės skola sudaro šešiasdešimt keturis milijonus litų, arba keturiasdešimt aštuonis procentus šių metų numatytų miesto biudžeto pajamų. Paėmus minėtą penkių milijonų litų paskolą, Savivaldybės skola išaugtų iki septyniasdešimties milijonų, arba daugiau nei pusės metinių pajamų. Tačiau kai kurie politikai įsitikinę, kad ši skola yra žymiai didesnė nei nurodo valdininkai.
Neskatina taupyti
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Visockas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymiškai savivaldybių skola yra ribojama, tačiau skolos reikalavimai nėra įtraukiami į bendrą skolą. Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau yra perleidusi savo keletą milijoninių skolų bankams. Tačiau tokie įsiskolinimai neįtraukiami į bendrą skolos sumą.
„Tai rodo, kad savivaldai nereikia taupyti. Kitaip tariant, bet kas gali brangiai atlikti darbus ir po to skolos reikalavimą perleisti bankui. Toks perleidimas paprastai yra brangesnis nei paskola. Tokia praktika neskatina taupyti ir yra nenormali“, - teigia A. Visockas.
Įžvelgia pavojų
Šiaulių miesto savivaldybės administracija neseniai bankui perleido daugiau nei penkių milijonų litų skolą savo bendrovei „Busturas“ už lengvatinį keleivių vežimą. Palūkanas sumokėti turės pati bendrovė. Palūkanos kapsi ir už kitas bankams perleistas milijonines skolas, kurias Savivaldybė užaugino savo bendrovėms. Tačiau ruošiamasi imti naują ilgametę penkių milijonų litų paskolą.
„Skolos perleidimo situacijos pavojingumo Tarybos nariai nesupranta arba nenori suprasti, o kai supras, bus per vėlu. Sakiau ne kartą, kad šitokią apskaitos praktiką Europos Sąjunga tikrai sustabdys ir tuomet išlįs ne kokie skaičiai. Iš paskolos grafiko derėtų išimti Menų inkubatorių, gerai, kad sumažino Logistikos centrui prieš tai numatytus tris milijonus. Reikės pinigų kapinėms, iš kur paimsim, jei kasmet reikės atidavinėti paskolas bankams“, - sako A. Visockas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija panašėja į greitųjų kreditų liūną įklimpusius paauglius: savo bendrovėms „subrandina“ milijonines skolas, jas perduoda bankams ir skolinasi dar. Kelių valdininkų skolinimosi „pomėgis“ mokesčių mokėtojams kainuoja nemažas sumas.
