Šiandien penktadienis, o rytoj ryte vėl patekės saulė. Gal sakysit, kad meluoju? Analogiškai savo metų kalboje parlamentui bei tautai nemelavo ir Valdas Adamkus.
Prezidento metinė kalba aktualijų aptarimo dalyje nustebino tik tuo, kad šalies vadovas, atrodo, pagaliau perskaitė spaudą ir apsidairė. Pažerta daug abstrakčios kritikos ir neišdrįsta paminėti beveik nieko konkrečiai. Minimaliai stebint įvykius būtų sunku šio teksto pasigesti. Kiek įdomiau ir net visai teisingai skamba kai kurie idėjiniai ir teoriniai teiginiai.
Šalies vadovas siūlo ugdyti pilietiškumą ir patriotinę dvasią „Kur, jei ne jaunimo lavinimo įstaigose, slypi pilietinės ir solidarios, bendrų vertybių telkiamos visuomenės kūrimosi, europietiško sąmoningumo, patriotizmo ugdymo galimybės?“ – klausia šalies vadovas. Labai geras ir amžinai aktualus sumanymas.
Belieka pasufleruoti, kad tos galimybės dar galimai slypi taip ir nepastebėtame gebėjime rodyti pavyzdį atimant ordinus iš visokių KGB-stų jakuninų ir sugebėjime pripažinti padarytas klaidas. Dar visų šių gėrybių diegimui būtų pasitarnavusi Prezidento drąsa pačiam prisiimti atsakomybę už problemas, kurias šiaip taip pavyko pastebėti.
Antai: „Valstybės institucijos dažnai vadovaujasi savo, bet ne piliečių interesais, todėl pastarieji jaučiasi visiškai priklausomi nuo sudėtingų biurokratinių procedūrų.“, - sako šalies vadovas. Vėl belieka padėkoti už priminimą, kad šiandien penktadienis. Leisiu sau jo ekscelencijai priminti, kad nuo tų „biurokratinių procedūrų“, jomis pridengtų piktnaudžiavimų ir išsidirbinėjimų jau yra priklausomas net ir šalies parlamentas. Savo laikysena VSD skandalo metu šalies vadovas padarė viską, kad taip būtų.
Na ir kas, kad dabar departamentas užsiima ne darbu, o su sveiku protu nesutariančiais mėginimais padaryti iš savo šefo auką ir didvyrį? V. Adamkus niekaip nemato, neįžvelgia, nepastebi jokios didesnės bėdos, negu jam pačiam kylančios abejonės ar viskas buvo idealiai procedūriškai tvarkinga parlamentinio VSD veiklos tyrimo metu. Vėl nei vieno žodžio nebuvo pasakyta apie tyrėjų surinktų liudijimų ir informacijos turinį.
Seimą valstybės galva paragino „reglamentuoti parlamentinę kontrolę“, tačiau tie reglamentai, pagal visą ekscelencijos logiką reikalingi daugiausia tam, kad nuo atsakomybės ir priežiūros apsaugoti biurokratiją.
Apeidamas NSGK surinktos medžiagos turinį, gerbiamas moralinis autoritetas nesiteikė papasakoti kas nutiko su oligarchiniais pavojais demokratijai ir valstybingumui, kuriuos buvo taikliai įvardijęs užpernai. Tikėtina, kad tai ne užmaršumas ir ne koks nors nesusipratimas. Paprasčiausiai tas grėsmes įvardyti ir prezidentui nupasakoti galėdavę pareigūnai buvo išvaikyti iš šalies žvalgybos, o grėsmės komunikacijų amžiuje yra grėsmės tik tol, kol jas kas nors primena. Nėra kalbančių – nebėra pavojų.
Piktas ir kritiškas prezidento tonas čia komiškai sutampa su visiška bejėgyste ir nenoru ko nors imtis, kad ta negerovių kupina situacija keistųsi. Taigi, tribūnoje buvo juokingai piktas ir nelaimingas žmogus, o aplink jį susirinkę patarėjai ir padėjėjai (kažkas juk rašė šį ir redagavo tekstą), regis, jau galėtų ir į darbą rinktis kartą per metus, nes tokio lygio kūrinį galima sukurti per vieną popietę.
