Prakalbo apie Lietuvos oro gynybą, šeimos paketą bei Malinausko galimybę grįžti į rinkimus

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.

Esate Strasbūre. Kokių pagrindinių akcentų tikitės iš šiandienos Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos apie Europos Sąjungos padėtį?

Aurelijus Veryga: Taip, šiandien ryte bus skaitoma kalba, kurios nekantriai laukia daugelis. Pilno teksto dar niekas neturi, išskyrus, tikriausiai, Komisijos pirmininkės komandą, tačiau Politico jau paskelbė keletą akcentų, kuriuos tikriausiai išgirsime kalboje.

Kai kurie aspektai neturėtų nustebinti, nes tai yra ankstesnio pranešimo tęsinys. Kalbant apie gynybą ir saugumą, šį kartą, kaip rašo Politico, daugiau dėmesio bus skiriama ne konkretiems veiksmams, pavyzdžiui, praėjusį kartą aptartai dronų sienai, o saugumo strategijai ir pramonės įveiklinimui.

Daug griežtesnių akcentų tikimasi migracijos politikos srityje. Praėjusį kartą tai nebuvo pagrindinė tema. Dabar, turint galvoje pastaruosius įvykius Seutoje, Ispanijoje, tikimasi, kad kalboje bus konkrečiai kalbama apie Frontex stiprinimą ir kitus migracijos politikos klausimus. Taigi pozicija dėl nelegalios imigracijos griežtėja. Apskritai Europos Parlamente vyrauja nuomonė, kad į šią problemą reikia žiūrėti gerokai griežčiau.

Keičiasi ir žaliosios darbotvarkės akcentai. Anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama klimato kaitos stabdymui, o dabar daugiau kalbama apie prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, nes matėme ir gaisrus, ir kitas nelaimes.

Aš jau ne vienerius metus kartoju, kad turėdami labai nedidelius išmetimus, neturime galimybių reikšmingai pakeisti klimato, o Europos Sąjunga prie šio proceso prisideda nedaug, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prisitaikymui. Todėl džiaugiuosi, kad pagaliau tam bus skiriama daugiau dėmesio. Taip pat bus kalbama apie dirbtinį intelektą. Kitas įdomus akcentas, tikimasi siūlymų dėl amžiaus ribojimo vaikams naudojantis socialiniais tinklais, tai yra pagrindiniai akcentai, kurių tikimasi iš šios kalbos.

Prezidentas sukvietė į Gynybos tarybos posėdį, kuriame daug dėmesio bus skiriama oro gynybai. Kaip Europos Sąjungos institucijos reaguoja į Lietuvoje numušto drono incidentą?

Aurelijus Veryga: Be abejo, reaguojama. Mano frakcijoje yra nemažai italų parlamentarų, o Lietuvoje šiuo metu budi Italijos kariškiai su naikintuvais, todėl jie taip pat apie tai kalba, o Italijos spauda šį įvykį rašo. Apie tokius incidentus buvo kalbama ir anksčiau, nes tai nėra pirmas toks atvejis Lietuvoje. Tai tik pirmas atvejis, kai dronas buvo numuštas. Tokių incidentų yra turėjusi ir Lietuva, ir kitos šalys.

Šiuo atveju svarbu tai, kad suveikė nustatymo ir reagavimo mechanizmai. Anksčiau buvo ne vienas atvejis, kai dronai likdavo nepastebėti, nukrisdavo, o vėliau juos tekdavo ieškoti. Atsimename ir atvejus, kai grybautojų buvo prašoma, radus droną, apie tai pranešti.

Šį kartą dronas buvo pastebėtas, nustatytas ir numuštas. Galima diskutuoti apie technologijas ir tai, ar tikslinga tokią brangią techniką kaip naikintuvas naudoti dronui numušti. Tačiau visuomenei svarbu matyti, kad reagavimo mechanizmai veikia. Anksčiau buvo atvejų, kai nebuvo laiku pastebėta ar sureaguota, o šį kartą buvo sureaguota laiku. Todėl svarbu ne tik kalbėti apie tai, kad oro gynybai reikia skirti daugiau dėmesio, bet ir vystyti dronų gynybos pajėgumus.

Vis dėlto tai yra nuolatinis procesas, nes, kaip matome iš įvykių Ukrainoje, patys dronai taip pat sparčiai keičiasi. Atsiranda reaktyviniais varikliais varomų dronų. Tai, ką buvo galima daryti su Shahed tipo dronais, kurie varomi vidaus degimo varikliais ir skrenda palyginti nedideliu greičiu, ne visada tinka kovojant su greitesniais dronais. Ukrainoje plačiai naudojami dronai perėmėjai, o reaktyvinis variklis sukuria kitokį greitį, todėl reikia ir kitokių technologijų. Technologijos vystosi labai greitai, o karo metu jų raida yra dar spartesnė. Todėl labai svarbu nepadaryti klaidų ir neprisipirkti technologijų, kurios dar nespėjus jų įsigyti jau gali būti pasenusios.

Gynybai pinigų mažinti neplanuojama

Atsižvelgiant į didėjančius oro gynybos finansavimo poreikius, ar reikėtų perskirstyti lėšas iš kitų sričių? Ar šiuo metu išlieka aktualus Kapčiamiesčio poligono finansavimas?

Aurelijus Veryga: Aš manau, kad nereikėtų supriešinti šių sričių, nes kiekviena jų yra savaip svarbi ir aktuali. Tikriausiai kiekvienas karybą išmanantis žmogus pasakys, kad robotai ir dronai gali kariauti, tačiau žmogaus koja vis tiek turi kažkur atsistoti, jeigu nori kontroliuoti teritoriją ir ją išlaikyti. Todėl poligonai, pėstininkai, jų pajėgumai ir mechanizuoti pajėgumai yra svarbūs, visiškai nepaneigiant oro gynybos reikšmės.

Kalbant apie perskirstymus, kai atsiranda daugiau prioritetų, kaip jūs teisingai paminėjote, šeimos paketą, apie tokius perskirstymus kol kas nediskutuojama. Planuojama išlaikyti 5 proc. BVP gynybos finansavimą. Reikia suprasti, kad 5 proc. nuo augančio BVP reiškia ir absoliučiai didesnę pinigų sumą. Augant ekonomikai, didėja ir gynybai skiriamos lėšos. Todėl gynybos finansavimo mažinti tikrai neplanuojama.

Tačiau yra ir kitų svarbių prioritetų. Mūsų supratimu, svarbu spręsti demografijos problemas. Jeigu nespręsime gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos, kyla klausimas, ką mes ginsime. Kokia tuomet būtų kitų sričių švietimo ar sveikatos priemonių prasmė, jeigu neturėsime gyventojų?

Kalbant apie gynybą, taip pat labai svarbus vidaus saugumas. Tai apima Valstybės sienos apsaugos tarnybą, policiją ir pasirengimą galimoms grėsmėms, įskaitant migracijos iššūkius. NATO šalys yra sutarusios, kad iš 5 proc. BVP 1,5 proc. gali būti skiriama ir kitoms su saugumu susijusioms sritims, ne tik kariuomenės pasirengimui. Todėl tai yra tinkamas metas pagalvoti, kaip pasirengti ir aprūpinti šias tarnybas. Kalbame ne tik apie kariuomenę ir jos techniką, bet ir apie kitų sektorių pasirengimą, aprūpinimą, ekipuotę, ginkluotę ir kitus būtinus išteklius.

Vien finansinėmis priemonėmis gimstamumo problemos neišspręsime

Dėl šeimos paketo. Prognozuojama, kad jam įgyvendinti reikės apie 770 mln. eurų. Ar koalicijoje jau aptarėte, iš kokių šaltinių šis paketas bus finansuojamas?

Aurelijus Veryga: Be abejo, esame tai aptarę. Reikia suprasti, kad šios lėšos būtų paskirstytos per ilgesnį laikotarpį, nes ne visos priemonės būtų įgyvendinamos per vienus metus. Ne iš vieno ekonomisto esu girdėjęs ir matęs skaičiavimus dėl, pavyzdžiui, vaiko auginimo išmokų lubų panaikinimo, kuris buvo pristatytas kaip viena iš priemonių, dėl kurių susitarėme koalicijos sutartyje.

Reikia turėti omenyje, kad mažėjant gimstamumui, dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių taip pat mažėja. Šiuo metu jauni žmonės sumoka nemažai mokesčių, tačiau dėl mažėjančio gimstamumo ateityje turėsime vis mažiau žmonių, kurie galėtų finansuoti socialinę sistemą. Todėl svarbu spręsti, kaip šias lėšas panaudojame ir kokioms priemonėms jas skiriame.

Girdžiu ir oponentų diskusijas apie pagalbinį apvaisinimą, įvairias kitas priemones bei tam tikrų darbo sąlygų užtikrinimą. Tačiau ne visoms šioms priemonėms reikalingos didelės lėšos. Gimstamumo padidinti vien tik finansinėmis priemonėmis neįmanoma.

Finansinė pagalba yra svarbi įsigyjant pirmąjį būstą, skiriant vaiko auginimo išmokas ir įgyvendinant kitas priemones. Tačiau tai turi būti bendras skirtingų sektorių ir sistemų darbas, nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki pagalbos šeimoms susilaukti vaikų ir kultūros sektoriaus.

Taip pat svarbu formuoti visuomenės požiūrį ir supratimą apie vaikų bei šeimos reikšmę. Šiandien, kai pradedame apie tai diskutuoti, vis dar girdime daug klausimų, kodėl to reikia, ar yra tam tinkamos sąlygos ir panašiai.

Tai rodo, kad visuomenė dar nėra pakankamai susitelkusi ir nesuvokia demografijos problemos kaip išlikimo klausimo. Gynybos srityje situaciją jau matome kitaip. Diskutuojame dėl konkrečių sprendimų, ar reikia Kapčiamiesčio poligono, dronų ar kitų priemonių, tačiau nebesiginčijame dėl paties poreikio gintis. Suprantame, kad gyvename nesaugioje aplinkoje ir kad šalies gynyba yra būtina.

Tuo tarpu gimstamumo klausimas, mano supratimu, šiandien dar nėra pakankamai suvokiamas kaip valstybės išlikimo klausimas. Visuomenėje vis dar vyksta nemažai diskusijų, ar šiai problemai apskritai reikia skirti tiek dėmesio.

Ar prieš skiriant apie 770 mln. eurų šeimos paketui buvo įvertinta, kiek tai galėtų padidinti gimstamumą? Ar turime konkrečias prognozes ir kaip bus vertinama, ar šios priemonės pasiteisino?

Aurelijus Veryga: Na, tik laikas parodys, tikriausiai nė vienas dabar negalime tiksliai nuspėti, kaip viskas bus. Kinija kurį laiką taikė vieno vaiko politiką. Tuo metu jų problema buvo labai didelis gyventojų skaičius, todėl valstybė sąmoningai ribojo gimstamumą įvairiomis priemonėmis. Tačiau buvo persistengta. Dabar Kinija susiduria su priešinga problema – gyventojų skaičiaus mažėjimu. Panaši situacija susiformavo ir Vakarų Europoje.

Kalbant apie tai, ar šios priemonės veiks, jau turėjome panašią situaciją 2006–2007 metais, kai vaiko auginimo išmokoms realiai nebuvo nustatytos lubos. Tuo metu sąlygos buvo palankios. Išėjęs vaiko auginimo atostogų vienas iš tėvų neprarasdavo didelės dalies savo pajamų ir galėdavo gauti panašią sumą, kokią uždirbdavo dirbdamas.

Manau, kad tai yra tam tikras socialinio teisingumo klausimas. Išėjus auginti vaiko ir laikinai nedirbant, neturėtų būti baudžiama pajamų praradimu. Šeimoje ne tik nesumažėja išlaidų, bet atsiranda papildomas žmogus, papildomos išlaidos ir atsakomybės. Be to, šeimos turi būsto paskolas ir kitus finansinius įsipareigojimus. Tačiau vien ši priemonė problemos tikrai neišspręs. Tam reikia platesnio visuomenės sutarimo, vaikų negalima „nupirkti“ vien pinigais.

Žmonės šeimose patys spręs, ar nori turėti vaikų. Todėl, mano supratimu, mums reikia mažiau ginčų ir daugiau bendro supratimo, kad demografinė problema yra svarbi. Jeigu pati visuomenė nuspręs, kad vaikų turėti nenori, turbūt nepadės jokios finansinės priemonės.

Tačiau po kelių kadencijų ankstesni sprendimai gali būti pamiršti ir vėl atsirasti poreikis skirti papildomą milijardą. Kaip vertinate ankstesnių priemonių rezultatus? Ar pasiektas gimstamumo padidėjimas turėjo ilgalaikį poveikį, jei Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažėja?

Aurelijus Veryga: Ne, žinoma, kad buvo efektas. Šiandien matome to gimstamumo šuolio pasekmes. Paskutiniai tuo metu gimę vaikai dabar baigia vidurines mokyklas. Turiu nemažai pažįstamų, kurie būtent tuo laikotarpiu susilaukė trijų vaikų ir augina šeimas. Tuo metu trūko vietų darželiuose, mokyklose taip pat buvo jaučiamas vietų trūkumas. Žmonėms buvo sunku gauti vietą vaikams. Tačiau dabar ateis tam tikra demografinė duobė, nes vėliau tokio gimstamumo augimo nebuvo.

Atsimenate tikriausiai, kad tuo metu mamos net buvo persekiojamos teismuose. Jos buvo vaizduojamos kaip didžiausios nusikaltėlės.  Todėl man visada kyla klausimas: ko mes iš tikrųjų norime? Ar norime užkirsti kelią visiems įmanomiems piktnaudžiavimo atvejams ir valstybę organizuoti taip, tarsi visi žmonės iš anksto būtų potencialūs sukčiai ar nusikaltėliai?

Ar vis dėlto turėtume pasitikėti savo piliečiais ir įgyvendinti priemones taip, kad jos nebūtų grindžiamos nepasitikėjimu? Reikia tikėtis, kad absoliuti dauguma žmonių nepiktnaudžiaus suteiktomis galimybėmis ir jas naudos pagal paskirtį.

Protestai prie mečetės ir auganti įtampa

Vidaus reikalų ministras M. Katelynas teigia, kad policija tinkamai reagavo į įvykį prie mečetės Kaune. Ar iš kolegų jau girdėjote, kaip šis įvykis vertinamas tarptautiniu mastu?

Aurelijus Veryga:  Galbūt ne pačiame Parlamente ir ne debatuose, tačiau girdėjau įvairių atsiliepimų, tarp jų ir teigiamų. Čia kalbu ne tik apie konkretų įvykį, bet apskritai apie reakciją į jį. Jau kalbėjome apie imigraciją. Mūsų politinė grupė daug dėmesio skiria islamizacijos Europoje ir su ja siejamų grėsmių, taip pat Islamo brolijos keliamos grėsmės klausimams.

Reakcijų yra, tačiau šioje istorijoje norėčiau, kad paskutinis įvykis neužgožtų bendro vaizdo, svarbu matyti, kaip mes iki šios situacijos atėjome. Iki naujojo muftiato įsteigimo, kiek prisimenu, didesnių problemų šioje srityje Lietuvoje nebuvo. Nepamenu, kad būtų kilę didesnių nepasitenkinimų ar konfliktų. Lietuvoje buvo ir yra įvairių religinių bendruomenių: musulmonų, žydų, mormonų ir kitų. Daugeliui tai problemų nekėlė.

Tačiau šiuo atveju, mano supratimu, situacija pasikeitė. Pradėta teigti, kad atvykus naujai bendruomenei vietos gyventojai turėtų elgtis pagal jos keliamus reikalavimus. Kauno atveju konfliktas prasidėjo nuo to, kad iš senosios bendruomenės buvo perimta mečetė. Vėliau miestiečiams buvo pradėta aiškinti, kaip jie turėtų elgtis viešoje erdvėje, nors anksčiau tokių problemų nekildavo. Prasidėjo įvairūs kaltinimai ir aiškinimasis, todėl konfliktas palaipsniui eskalavosi.

Baikerių atvykimas šioje situacijoje tapo tam tikra kulminacija. Todėl, mano nuomone, svarbu matyti visą bendrą kontekstą ir situaciją vertinti kompleksiškai. Kita vertus, kol protestai vyksta taikiai ir nesmurtaujama, policija turi atlikti savo darbą. Žmonės turi teisę taikiai protestuoti ir išreikšti savo nuomonę.

Eduardas Vaitkus, žinomas veikėjas, traukiasi iš rinkimų, surinkęs tik 25 parašus. Kaip jūs manote, ar Lietuva praregėjo?

Aurelijus Veryga: Manau, kad tai yra geras pavyzdys, jog baimės, kad Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie palaikytų ar balsuotų už tokius asmenis, po truputį mažėja. Tiesą sakant, nežinau tikslių priežasčių, kodėl taip atsitiko. Toje rinkimų apylinkėje teoriškai galėjo būti daugiau žmonių, kurie jį palaikytų. Tikriausiai tos baimės buvo nepagrįstos.

Kartais patys susikuriame tam tikrų stereotipų, manydami, kad, pavyzdžiui, rusakalbiai žmonės yra nelojalūs Lietuvai ar labiau pažeidžiami įvairių įtakų. Tačiau tai, kad šis politikas, bandęs surinkti parašus, surinko tik 25, rodo, kad žmonės, kurie kalba kita kalba ir ilgą laiką gyvena Lietuvoje, nebūtinai yra neapsišvietę, nesupranta rizikų ar yra nelojalūs. Priešingai, tai rodo, kad jie gali labai gerai suprasti situaciją ir suvokti kylančias rizikas, dėl to aš labai džiaugiuosi.

Ričardo Malinausko galimybė grįžti į rinkimus

Vyriausioji rinkimų komisija teigia, kad už korupciją nuteistas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas galėtų vėl dalyvauti savivaldos rinkimuose, jei įvykdytų teismo paskirtą bausmę ir sumokėtų 30 tūkst. eurų baudą. Ar, jūsų nuomone, tai yra teisinga?

Aurelijus Veryga: Kiekviena pusė teisingumą mato savaip. Mačiau Druskininkų mero komentarus, jis mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, sako, kad nusikaltimo nepadarė. Tuo tarpu teismas nustatė, kad nusikaltimas buvo padarytas.

Jūs klausiate, ar ši bausmė nėra per didelė arba per maža, jei po jos atlikimo jis galės vėl dalyvauti rinkimuose. Kiekvienas tikriausiai turi savo nuomonę. Aš manau, kad politikai neturėtų būti visam laikui apriboti nuo galimybės dalyvauti politiniuose procesuose, jeigu jie atlieka jiems paskirtą bausmę. O ar bausmė yra pakankama, ar ne, sprendžia teismas.

Kiek suprantu, šį teismo sprendimą dar galima skųsti aukštesnei instancijai. Tačiau jau įsiteisėjus teismo sprendimui, paskirtos priemonės galioja ir yra taikomos. Todėl dar neaišku, kuo ši istorija galutinai baigsis,tačiau politinių pasekmių jau yra. Aš tikrai nesiryžčiau spręsti, ar teismo sprendimas yra geras, ar blogas.