Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė.

REKLAMA

Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Pasak Vilniaus universiteto politologės, I. Šimonytė spręsdama dėl ministrų atsistatydinimo pareiškimų pasielgė „ne kaip politikė, o kaip paprastas, racionalus žmogus“ ir tai buvo viena priežasčių, lėmusių sumenkusį pasitikėjimą.

Tuo tarpu politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad krizių metų „sunku tikėtis teigiamo respondentų požiūrio į Vyriausybę“, taip pat atkreipia dėmesį, jog skandalo fonas užgožė dosnų kitų metų biudžetą.

„Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa rodo, gruodį pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

REKLAMA

Dėl nepaisant JAV sankcijų Baltarusijos trąšų milžinei „Belaruskalij“ tebesitęsiančio jos prekių tranzito per Lietuvą gruodį apie atsistatydinimą paskelbė užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis, tačiau I. Šimonytė prašymų trauktis netenkino.

Vyriausybė teigia, kad JAV sankcijos Lietuvos įmonėms tiesiogiai negalioja, tačiau tvirtina ieškanti būdų „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti sutartį su „Belaruskalij“.

Reikėjo politiškai sureaguoti – politologė

Politologė A. Ramonaitė sako, kad pasitikėjimo Vyriausybe smukimo procesas yra „gana senas ir ilgas“, tačiau sukurtu ir neišpildytu lūkesčiu dėl pokyčių Vyriausybė pradėjo „sausinti savo pačių elektorato rezervą“.

„Vyriausybė nusmukdė savo platesnį pasitikėjimą, kurį pradžioj po rinkimų turėjo tarp įvairių visuomenės sluoksnių, tas rezervas seniai buvo išsausintas, o dabar pradėjo sausinti savo pačių elektorato rezervą. Manau, kad čia Vyriausybei smarkiai pakenkė ir sukurtas lūkestis, kad kažkas čia turėtų atsistatydinti, keistis“, – BNS situaciją komentavo A. Ramonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, sprendimas palikti Vyriausybę tos pačios sudėties po krizės dėl „Belaruskalij“ trąšų „buvo taktinė ar strateginė klaida, nes taip dalykai nedaromi, politika taip neveikia, yra kitos taisyklės“.

„Man atrodo, šiuo atveju I. Šimonytė pasielgė ne kaip politikė, o kaip paprastas, racionalus žmogus, galvodamas, kad jei kažką čia keisi, bus sudėtinga, reikės ieškoti naujų asmenybių ir po to tos asmenybės gali būti prastesnės, nes turinčios mažiau įdirbio, bet politinė logika yra kita“, – kalbėjo politologė.

Anot jos, šioje situacijoje Vyriausybė galėjo „nepamesti pasitikėjimo tų, kurie ja pasitikėjo, ir tą šansą prarado“. Politologė sutinka, kad klausimas dėl sankcijų „Belaruskalij“ ir jų taikymo yra komplikuotas, tačiau visuomenės reakcija priklauso nuo to, kaip jis bus pateiktas ir kaip bus sureaguota.

„Čia nebuvo taip sureaguota, kaip reikėjo politiškai sureaguoti, dabar matome to pasekmes“, – reziumavo A. Ramonaitė.

R. Vilpišauskas: krizių fonas užgožė biudžetą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius R. Vilpišauskas sako, kad neigiamas diskusijų fonas apklausos atlikimo metu turėjo įtakos reitingams, tačiau vertinti, ar užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų likimas postuose irgi lėmė smukusį pasitikėjimą, trūksta duomenų.

REKLAMA
REKLAMA

„Įvertinant, kada daryta apklausa, kaip tik tomis dienomis, kada buvo intensyviausios diskusijos apie šį skandalą, tikėtina, kad tas neigiamas diskusijų fonas ir tonas Vyriausybės ir atskirų ministrų atžvilgiu, taip pat ir pačių ministrų atsistatydinimų pareiškimai, didelei daliai respondentų galėjo paveikti jų vertinimus, bet tai tik spėjimas, reikėtų papildomų apklausų, kad būtų galima tikrinti hipotezes apie pasikeitusį Vyriausybės reitingą“, – BNS sakė R. Vilpišauskas.

Pasak jo, smukęs pasitikėjimas Ministrų kabinetu yra ir besitęsiančių krizių išdava, nes „būtų sunku tikėtis teigiamo respondentų požiūrio į Vyriausybės veiklą, kai Vyriausybė priima kasdienius krizių valdymo sprendimus ir ji matoma kaip atsakinga politinė institucija Lietuvoje“.

Politologas taip pat pažymi, kad „neigiamų krizių fonas užgožė kitų metų biudžeto priėmimo reikalus“, nors jame numatyta padidinimų, kurie daugelio žmonių turėtų būti vertinami teigiamai – minimalaus mėnesinio atlyginimo, neapmokestinamo pajamų dydžio, algų viešajame sektoriuje, pensijų.

REKLAMA
REKLAMA

„Man atrodo įdomu, kad toks dosnus biudžetas krizių metu nebuvo pastebėtas, bent remiantis šios apklausos rezultatais, ir čia klausimas, ar Vyriausybė nepakankamai stengėsi atkreipti dėmesį į tai, ar dėl objektyvių priežasčių tos blogos naujienos, susijusios su Vyriausybės veikla, užgožė kitų metų biudžetą, nes retai krizių metu tokie dosnūs biudžetai yra priimami“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Ministrai atsidūrė nepalankioje šviesoje

„Vilmorus apklausa“ taip pat rodo išaugusį nepasitikėjimą užsienio reikalų ir susisiekimo ministrais – pastaruoju nepasitiki dvigubai daugiau apklaustųjų, nei prieš mėnesį.

Politologų vertinimu, ministrų populiarumo kritimą lėmė ne tiek jų darbai, kiek tai, jog jie trąšų skandalo metu atsidūrė nepalankioje šviesoje.

„Ministrai dažniausiai buvo minimi, kaip ir jų atsistatydinimo pareiškimai, kurie vėliau buvo nepatenkinti, galėjo prisidėti prie vertinimo, tai tiesiog parodo visuomenės reakciją į tai, kas buvo viešai svarstoma, bet iš to spręsti apie visuomenės požiūrį į ministrų darbą yra per mažai pagrindo. Tam reikėtų papildomų klausimų, susijusių su konkrečiais ministrų sprendimais“, – sakė R. Vilpišauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, smukę abiejų ministrų reitingai „tiesiog atspindi respondentų požiūrį, kurį, tikėtina, paveikė viešos diskusijos, susijusios su politine Vyriausybės ar pačių valdančiųjų krize“.

„Mano tokia hipotezė būtų, nes mes negalime pasakyti, kiek šiuose vertinimuose atsispindi požiūris į ministrų darbą ir jų konkrečiai priimamus sprendimus, kiek reaguojama į tai, kas girdima ar skaitoma viešai“, – pažymėjo VU politologas.

„Lietuvos ryto“ paskelbtos apklausos duomenimis, gruodžio mėnesį M. Skuodį palankiai įvertino 9,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 47 procentai. Dar praėjusį mėnesį ministrą palankiai vertino 13,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 25,1 procento.

Užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį palankiai gruodį vertino 15,3 proc., o nepalankiai 66,4 proc. apklaustųjų. Lapkritį palankių vertinimų procentas siekė 21, nepalankių – 59,8.

A. Ramonaitė sako, kad susisiekimo ministro reitingas buvo aukštesnis, nes žmonėms iki trąšų skandalo jis nebuvo labai žinomas, o smukęs pasitikėjimas juo yra „ne tiek paties ministro kaltė, kiek situacijos, aplinkybių susiklostymo pasekmė“.

„Tas pasitikėjimas buvo aukštesnis dėl to, kad visuomenė nieko per daug nežinojo apie jį. Pasitikėjimas buvo, tik jis nebuvo paremtas labai aiškia nuomone, o kadangi dabar ištiko visa situacija ir nepalankesnėj šviesoj atsirado ministras, ir nukrito tas reitingas“, – pažymėjo politologė.

Cia visi koncervai valdzioje yra labai didele klaida
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų