Politikų pasirodymai: siekė dėmesio, o gavosi kaip visada

Politikai kasdien siekia atkreipti į save dėmesį. Vieni tai daro savo kalbomis, kiti darbais, na, o treti bėgioja po parlamentą būdami gerokai neblaivūs. Būti dėmesio centre yra kiekvieno politiko tikslas, tik vieni tai pasiekia dirbdami, kiti – rengdami politinius pasirodymus. Politikos mokslų specialistai sako, kad dažnai politikų performansai neturi turinio, bet gyventi be jų nenori nei politikai nei visuomenė, o labiausiai galvą dėl tokių išsišokimų skauda partijų pirmininkams, glaistantiems situaciją po vieno ar kito partiečio poelgio. 

Sveikatos apsaugos ministro ryžtas nusiskusti galvą plikai ir taip palaikyti onkologine liga sergantį premjerą Saulių Skvernelį neliko be dėmesio. Jį užsipuolė parlamentaras Kęstutis Masiulis aiškindamas, kad tokiu būdu Aurelijus Veryga medžioja dėmesį, bet vos po kelių dienų pats padarė tą patį ir nusiskuto plikai. Toks elgesys sulaukė nemažai dėmesio, bet tai nei pirmas, nei, pasak specialistų, paskutinis politikų mėginimas visokiais būdais atkreipti į save dėmesį. 

Seimo chuliganai ir nepraustaburniai

Skandalų meistru Seime galima būtų laikyti parlamentarą Petrą Gražulį, kuris daugybę kartų bandė Seimo ir visuomenės kantrybę pasisakymais apie homoseksualius asmenis, dalyvavimais protestuose, mėtydamas persiūtas kelnes parlamento salėje. Nutikimų buvo tiek daug, kad paskutinis garsus jo nuotykis ir nesutarimai su nesantuokinės dukters motina niekam nesukėlė didesnės nuostabos. Tiesa, politologai mano, kad pastarasis garsiai nuskambėjęs ir daug žiniasklaidos dėmesio sulaukęs P. Gražulio politinis performansas gali būti ir paskutinis, nes rinkėjams jis galimai įsipyko. 

Jau minėtasis K. Masiulis tikrai ne pirmą kartą paslysta su savo pasisakymais arba veiksmais.

Štai prieš kurį laiką jis neigiamai pasisakė apie juodaodžius. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad „žmogų iš Afrikos nėra sunku perkelti bet kaip iš žmogaus iškelti Afriką?“. Dar anksčiau politikas, reikšdamas pasipiktinimą dėl Europos Sąjungos politikos pabėgėlių priėmimo klausimais, užsiminė apie „beraščius juodaodžius“.

„Kai reikia tuos ES šalių skirtumus lyginti, tarkime, mokant subsidijas žemdirbiams – gauname dvigubai mažesnes išmokas nei vakariečių ūkininkai (ir nors protestuodami nuryjame šią neteisybę, neapsimetame, kad ta neteisybė skirtumus lygina). O dabar, kai reikia pasidalinti beraščiais juodaodžiais, tai Lietuvai to gero atseikėja penkis ar net dešimt kartų gausiau, nei priderėtų“, – tą kartą „Facebook“ savo nuomone dalijosi parlamentaras. 

REKLAMA

Gerokai prieš šiuo įvykius parlamentą „sušaudyti“ grasino politikos chuliganu vadintas parlamentaras Vytautas Šustauskas. 2001 metais būdamas Seimo nariu politikas vienoje laidoje pareiškė, kad: „Lietuvoje tvarka bus tada, kada sukalens kalašnikovai. Ir kas ryšis tą žingsnį daryti? Galbūt būsiu aš vienas tų. Juk prisiminkim Armėnijos Seimą. Kitaip pradėjo dirbti, kada atėjo tikrai, vietoj nupylė kelis“. Tada politikui už tokias kalbas grasinta apkalta. 

Griausmingais pasisakymais konservatorių partijoje yra pagarsėjusi ir parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, kuri kartą yra pasisiūliusi „prišlapinti į lėkštę“.

Šis aštrus posakis iš parlamentarės lūpų išsprūdo, kai ji parlamente siekė priimti rezoliuciją, kuria būtų kviečiama boikotuoti krikščionis, jos nuomone, įžeidžiantį spektaklį.

Spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“ taip papiktino konservatorę, kad ji cenzūrai pasipriešinusiam kultūros ministrui Arūnui Gelūnui pasisiūlė prišlapinti į lėkštę ir sakyti, kad tai meninė priemonė. Tą kartą tai sulaukė itin aštrių diskusijų, tokiu politikės posakiu daug kas pasišlykštėjo. 

Savo pasisakymais yra sublizgėjusi ir buvusi parlamentarė, Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Teišerskytė. Ji yra sakiusi: „Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, tai yra afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai“.

Politikė tai pasakė viešai ir nors vėliau šių žodžių apgailestavo, visuomenė tai įvertino nevienareikšmiškai. Politikė save yra pavadinusi ir „nacionaline vertybe“, kas sukėlė nemenką juoko ir pasipiktinimo bangą tarp kolegų ir plačiosios visuomenės atstovų. 

Seime politikai ne tik garsiai kalba, bet ir bėgioja girti, o kartais – girti ir vairuoja. Tokių „herojų“ buvo ne viename Seime. Štai paskutinis buvo parlamentaras Linas Balsys pasitikrinęs blaivumą žurnalistų atsineštu alkotesteriu ir „pripūtęs“ ne vieną promilę, o vėliau sprukęs iš darbo ir užsibarikadavęs namuose.

REKLAMA

Gerokai anksčiau prieš jį parlamente nuo žurnalistų galimai išgėręs bėgiojo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. Skandalas kilo tuomet, kai neblaivus G. Mikolaitis vietoj parlamento salės užklydo į balkoną ir susidūrė su žurnalistais. Pašalintas iš Seimo posėdžio parlamentaras dar kurį laiką po pastatą bėgiojo ir slapstėsi nuo žurnalistų.

Galimai girti Seime buvo pasirodę ir buvęs konservatorius Egidijus Vareikis, jo kolega, nuo sunkios ligos miręs Rokas Žilinskas, socialdemokratas Bronius Bradauskas. Dar keli parlamentarai yra liūdnai pagarsėję tuo, kad už vairo sėdo girti. 

Nori dėmesio ir prožektorių šviesų

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad išsišokimas, išsišokimui nėra lygus.

„Kartais vienas išsišokimas iškelia labai rimtas problemas, tik pateikimo forma būna nestandartinė. Bet kai yra performansai be rimto turinio, tada kyla klausimas, ko politikai siekia. Jų darbas yra kelti problemas, kalbėti apie jas ir ieškoti sprendimų. Mes dažnai matome veiksmą dėl veiksmo, dažnai taip vyksta dėl dėmesio stokos, kai nesugalvoji, kaip patraukti dėmesį į savo pusę, tai pasirenki tokias formas. Jei tai yra dėmesio troškimas be turinio, tie politikai nėra tie, kurie puošia politiką“, – įsitikinusi politologė. 

Anot jos, kiekvienas politikas turi atsakyti už save, žinoma, kai yra peržengiamos ribos tada kitų politikų, partijos narių pozicija taip pat turėtų būti aiški. Išsišokėlių ir performansų politikoje ir toliau netrūks. Politikai nori papildomo dėmesio.

„Jei tam tikri dalykai tampa sisteminiu veiksmu arba problema, partija turi imtis veiksmų, nes kyla  etikos klausimai. Tiesa, griežtų sankcijų dažniausiai niekas nesiima. Yra pavyzdžių, kai pagalba buvo teikiama, partiečiai padėjo ir nesmerkė (ligos susijusios su alkoholiu atveju) Tiesa, populiarumo partijoms, kurias atstovauja išsišokti linkę politikai, neprideda“, – svarstė R. Urbonaitė. 

REKLAMA

Politologė įsitikinusi, kad visuomenė į skirtingų politikų poelgius reaguoja skirtingai. Tarkime Viktoras Uspaskichas politinius performansus tikrai mėgo, buvo ir asmeninio gyvenimo dramų, keistų poelgių, bet žmonės jo nesmerkė. Vieniems skandalai prilimpa, jie jų sunkiai atsikrato, o kitiems rinkėjai būna atlaidūs.

„Pėsčiųjų perėjoje su „Ferrari“ partrenktas žmogus Visvaldui Matijošaičiui nepakenkė, o įsivaizduokite, jei Gabrieliui Landsbergiui taip būtų nutikę. Ta istorija jam būtų pakenkusi kur kas labiau. Žmonės politikus vertina pagal skirtingas kategorijas“, – sakė politologė R. Urbonaitė. 

Partijos lyderio galvos skausmas 

Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad „prisidirbus“ partijos nariams nuo partijos lyderio priklauso, kaip jis į tai reaguos. 

„Paslysta, nusišneka arba padaro kokį nejautrų dalyką ne vienas ir ne du partijos nariai. Tuomet jau lyderio atsakomybe vertinti. Normalu būtų padarius klaidą nenurašyti žmogaus, bet jei klaidos kartojamos ar neigiamos – tai yra pagrindas imtis priemonių“, – sakė politikos apžvalgininkas. 

Jis pasakojo, kad savo laiku Andrius Kubilius vienydamas dešiniuosius į Tėvynės Sąjunga priėmė krikščionis-demokratus ir tautininkus, bet vėliau su kai kuriais iš jų turėjo atsisveikinti. 

„Tarkime, Gintaras Songaila turėjo kraštutines radikalias pozicijas ir jas demonstravo, ta neapykanta grįsta retorika netiko ir su juo buvo atsisveikinta. Dar buvo Egidijaus Vareikio atvejis, buvo prašoma, kad jis išeitų iš konservatorių gretų, kai jį ištiko eilinis skandalas, bet jis atsisakė. Politikas liko Seime, į raginimus nekreipė dėmesio, o vėliau peršoko į kitą partiją“, – pasakojo apžvalgininkas. 

Anot jo, būna, kad skandalai turi pasekmes ne tik politikui, bet ir partijai, kuriai jis priklauso.

„Tarkime, Petro Gražulio vaikai ir moterys, matyt, tikrai kenks, nors buvo momentas, kai atrodė, kad jis yra toks įgudęs populistas, kad niekas nebaisu“, – sakė V. Valentinavičius. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų