Valdas Kvedaras
Grupė Seimo narių, vadovaujamų Seimo vicepirmininko Algirdo Syso, savaitgalį lankėsi Irane. Penkių politikų ir dviejų Seimo kanceliarijos darbuotojų desantas Irano Islamo Respublikoje, Islamo Konsultacinės Asamblėjos sesijoje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai – ES ir JAV šiai valstybei taiko prekybos embargo ir ekonomines sankcijas.
Kas yra Iranas
Socialdemokratas A.Sysas prisipažino, kad jis į delegaciją, kurią sudaro dar keturi Seimo Tarptautinių parlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupės nariai, pateko atsitiktinai. „Kolega Gediminas Kirkilas išvyką ėmė organizuoti dar 2013-aisiais. Derinimas užtruko, o kai buvo gautas oficialus pakvietimas, jis vykti negalėjo. Pasiūlė man“, – pasakojo A.Sysas. Jo teigimu, Iranas yra Lietuvai dar nepažįstama valstybė, tad atsirado gera proga savo akimis įsitikinti ir įvertinti viešai apie šią šalį skleidžiamą informaciją.
Dėl Vakarų taikomo prekybos embargo ir ekonominių sankcijų – pasaulis būgštauja dėl šioje valstybėje galimai kuriamo atominio ginklo – Irano ekonomika yra kritinės būklės. Irano centrinio banko duomenimis, infliacija šalyje 2014 m. sausį siekė 38,4 proc., o vidutinis iraniečių atlyginimas sudarė 480 litų. Žemiau skurdo ribos gyvena 15 mln. iš 80 mln. šalies gyventojų, jie kas mėnesį iš valdžios gauna būtiniausių produktų krepšį. Iranas, kurio naftos rezervai pagal dydį ketvirti pasaulyje, o dujų atsargomis šalį lenkia tik Rusija, užsienio investuotojus traukia lyg magnetas. Tačiau dėl ekonominių sankcijų Iranas kasmet išgauna vis mažiau naftos, o didžiausia importuotoja Kinija už ją atsiskaito buldozeriais ir kita statybine technika.
Vakarų šalių paskelbtos sankcijos nedraudžia Iranui pirkti maisto ir kitų prekių humanitariniais tikslais, vis dėlto ES ir JAV taikomos priemonės labai apsunkina prekybą, ypač atsiskaitant už prekes. Agentūros „Reuters“ teigimu, gegužės mėnesį problemos atsiskaitant sutrikdė maisto tiekimą į Iraną, uostuose įstrigo šimtų tūkstančių tonų grūdų ir cukraus siuntos. Beje, Iranui intensyviau grūdus pardavinėja Lietuva ir Latvija – prekybos apimtys siekia apie 500 tūkst. tonų. Pastaruoju metu grūdų pirkimo sutartis Iranas sudarė su Rusija. Vladimiro Putino režimas yra pagrindinė politinė jėga, užstojanti Iraną nuo Vakarų spaudimo ir, teigiama, padedanti šiai valstybei plėtoti branduolinę programą. Sieks glaudesnių santykių
Kelionė į Irano sostinę Teheraną – pirmasis Lietuvos parlamentarų vizitas į šią šalį, su kuria diplomatiniai santykiai užmegzti dar 1930 metais. Politikų ir dviejų Seimo kanceliarijos darbuotojų išvyka mokesčių mokėtojams atsieis maždaug 18,3 tūkst. litų.
A.Syso vadovaujamą delegaciją sudaro keturi Tarpparlamentinių ryšių su Iranu grupės nariai – liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas, socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, tarpparlamentinės grupės vadovas Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas, jo partijos kolega Sergejus Ursulas. Kartu vyksta ir Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Rimantas Stankevičius ir Vertimų skyriaus vertėja Jolanta Olechnovič. Šie politikai bus vieni iš pirmųjų iš ES parlamentarų, oficialiai apsilankiusių Irane. Tikimasi, kad vizitas paspartins politinius, ekonominius ir kultūrinius abiejų valstybių santykius.
„Mus priims Irano parlamento pirmininkas, Lietuvos ir Irano parlamentinės grupės pirmininkas, komiteto pirmininkas. Planuojami dar keli susitikimai su vietos politikais. Mes manome, kad politinius ryšius pirmiausia turėtų užmegzti abiejų šalių parlamentinės grupės, o vėliau būtų organizuojami susitikimai su verslo atstovais. Su iraniečiais turėtume aptarti perspektyvinį dvejų metų mūsų bendros veiklos planą“, – vizito tikslus atskleidė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupės pirmininkas M.Zasčiurinskas. Politiko teigimu, vizitas „politiniu lygiu“ bus naudingesnis, negu „nuvažiavus šiaip, kaip turistui“. Seimo narys pastebėjo, kad Irane pastaruoju metu lankėsi daugelio Europos šalių atstovai – iš Kroatijos, Liuksemburgo, Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Austrijos, Šveicarijos. Per visus Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metus Tarpparlamentinių ryšių su Irano Islamo Respublika grupė įkurta pirmą kartą 2013 m. Pasak M.Zasčiurinsko, tada Lietuvoje apsilankęs Varšuvoje reziduojantis Irano ambasadorius pasiūlė abiejų šalių parlamentarams užmegzti glaudesnius ryšius.
Tikslas – ekonominiai ryšiai
A.Sysas kolegai pritarė, kad ši kelionė naudinga ne tik politiniu, bet ir ekonominiu aspektu: delegacija ketina susitikti su vietos verslininkais ir aptarti galimus bendradarbiavimo būdus.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas K.Glaveckas atskleidė, kad Irano ambasadorius, su kuriuo Seimo nariai buvo susitikę, pasakė, jog jau šį rudenį į Lietuvą rengiasi atvykti gausi šios valstybės aukščiausio lygio verslininkų delegacija. „Jie tvirtina, kad Iranui labai tiktų visi mūsų pieno produktai, sūris, kviečiai, grūdų pakaitalai. Juk susisiekimas tarp mūsų šalių tikrai neblogas – laivais iš Klaipėdos per Sueco kanalą“, – kalbėjo politikas. Jo teigimu, būtina pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. „Iranas – industriškai išsivysčiusi valstybė, mūsų verslui ten geros galimybės“, – įsitikinęs parlamentaras.
K.Glavecko teigimu, pernai Lietuvos ir Irano prekybos apyvarta siekė 172 mln. litų. Iš jų 60 mln. litų sudarė kviečių ir kitų maisto produktų eksportas. „Žinant, kokia situacija klostosi Rytuose, manau, jog Iraną tikrai reikėtų turėti galvoje“, – įsitikinęs parlamentaras.
Kai M.Zasčiurinskui priminėme, kad Iranui ekonominės sankcijos tėra laikinai sušvelnintos ir nežinia kokios politikos toliau laikysis ES bei JAV, šios valstybės vadovams ir toliau nesutinkant mažinti urano sodrinimo programos, politikas atsakė, kad „pirmiausia reikia galvoti apie Lietuvą“. „Antra, neužmiršti, kad Lietuva yra ES ir NATO narė. Trečia, atkreipti dėmesį, kad santykiai šyla, vyksta intensyvios derybos. Aš nenoriu liesti globalizacijos problemos, greičiausiai esmė ta, kad šalis turi naftos ir dar kai ko“, – kalbėjo M.Zasčiurinskas, pabrėždamas, kad tarp Irano ir kitų valstybių „vyksta intensyvios derybos ir klimatas šyla“.
Bijo būti nebeįdomūs
Šių metų gegužę Irano aukščiausiasis dvasinis lyderis ajatola Ali Chamenėjus išreiškė savo paramą tarptautinėms deryboms, tačiau įspėjo, kad Teheranas niekada neatsisakys savo branduolinės programos. Teherane susirinkusiems šalies branduolinių tyrimų ekspertams ajatola tvirtino, kad Iranas tarptautinėse derybose sutiko dalyvauti esant „priešiškai tarptautinei aplinkai“, o šiuo savo žingsniu norėjo pademonstruoti, kad šalis neketina kurti masinio naikinimo ginklų. „Šios diskusijos turi tęstis, tačiau visi turi suprasti, kad, nepaisant derybų, Irano Islamo Respublikos vykdomi branduoliniai tyrinėjimai bus tęsiami, – teigė A. Chamenėjus, paragindamas derybininkus nepriimti priverstinių sprendimų. – Nė vienos šalies branduolinė programa negali būti sustabdyta, niekas neturi teisės dėl to derėtis.“
Šiuo metu derybose dėl branduolinės programos padaryta pertrauka, mat Iranas nesutinka sumažinti urano sodrinimo centrifugų iki tokio skaičiaus, kad būtų neįmanoma sukurti atominio ginklo.
Paminėjus šį faktą M.Zasčiurinskui ir paklausus, kaip delegacijos vizitas galėtų būti vertinamas tarptautiniame kontekste, juk Lietuva yra ne tik ES, bet ir NATO narė, politikas pasakė, kad atominio ginklo problema – „derybinis procesas“. „Anksčiau nebuvo derybų, o dabar vyksta derybinis procesas. Jis, matyt, kada nors pasibaigs. Kuo mums šis vizitas aktualus? Sėkmingai pasibaigus deryboms, visi skubės į Iraną, ir mes ten būsime neįdomūs. Juk kol nepasibaigė derybos, negali organizuoti vyriausybinio vizito – būsi neteisingai suprastas. Čia ne taip, kad sugalvojau ir važiuoju“, – dėstė Seimo narys.
„Žinant, kokia šiuo metu susiklostė padėtis dėl Rusijos veiksmų, manau, kad naujų rinkų paieška Artimuosiuose Rytuose yra teigiamas dalykas“, – pabrėžė A.Sysas, paklaustas, ar šioji kelionė nebus vertinama dviprasmiškai, kaip ES bendros pozicijos išdavystė.
Maskva ir Teheranas neseniai derino susitarimą, remiantis kuriuo Rusija kasdien nupirktų 500 tūkst. barelių Irano naftos mainais į šaliai reikalingą įrangą ir medžiagas. Susitarimui įsigaliojus, Teheranas bent iš dalies galėtų apeiti Vakarų taikomas sankcijas, kurios šalį privertė sėsti prie derybų stalo dėl vykdomos branduolinės programos. Politikai, priminus, kad „nenuspėjama Rusija“ šiandien yra pagrindinis Irano rėmėjas, atsakė, kad tai nėra absoliuti tiesa. „Apsilankysime, pažiūrėsime, įsitikinsime ir padarysime išvadas, kaip ten iš tikrųjų yra“, – sakė A.Sysas. M.Zasčiurinskas teigė, kad derybos tarp pasaulio galingųjų valstybių ir Irano, nors ir sunkiai, bet vyksta, tai reiškia, kad siekiama abipusio supratimo ir kol kas skirtingos nuomonės turėtų suartėti. „Iranas yra pati galingiausia to regiono valstybė. O Lietuvai būtina ieškoti naujų rinkų. Visos pasaulio valstybės suinteresuotos ekonominiais ryšiais su Iranu“, – kalbėjo M.Zasčiurinskas.
Dvejoja dėl vizito
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis, paprašytas išsakyti nuomonę apie kolegų vizitą į Teheraną, teigė abejojantis, ar jis gali būti vertinamas kaip politiškai teisingas.
„Dvejočiau, ar Lietuvai verta rodyti tokį aktyvumą. Penkių politikų delegacija yra pakankamai svari. Reikėtų išgirsti svarių argumentų, kuo šis vizitas yra svarbus ir naudingas. O dabar, remiantis pateikiama skurdžia informacija, kelionės tikslai nelabai suprantami. Būsime gudresni už Ameriką? Ar pergudrausime save? Gal kitą kelionę planuojame į Šiaurės Korėją?“ – replikavo K.Masiulis.
