teheranas

Didžiulės iraniečių, ištikimų Islamo Respublikai, minios šeštadienį susirinko Teherane, kur prasidėjo beveik savaitę truksiančios nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių ceremonijos. Valdžios institucijos nori, kad jomis po karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu Vakarams būtų pasiųsta nepaklusnumo žinia.

Po JAV karinio sraigtasparnio numušimo Jungtinės Valstijos surengė atsakomuosius smūgius prieš taikinius Irane. Surengti atakas įsakė prezidentas Donaldas Trumpas, tinkle „X“ pareiškė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM). Duodamas interviu JAV transliuotojui „ABC News“, D. Trumpas sakė, kad JAV karinis atsakas į sraigtasparnio „Apache“ numušimą, dėl kurio jis kaltino Iraną, bus „labai stiprus, labai galingas“. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, JAV pajėgos bombardavo Irano oro gynybos ir ra...

Šeštadienio naktį Izraelis tęsė atakas prieš Iraną, o Izraelio sostinėje Tel Avive per raketų ataką iš Irano ir Libano žuvo vyras. Izraelio kariuomenė paskelbė anksti šeštadienį surengusi smūgius prieš Irano režimo taikinius, o naujienų agentūros AFP žurnalistas Irano sostinėje Teherane girdėjo apie 10 galingų sprogimų ir matė juodų dūmų kamuolius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį iki balandžio 6 dienos atidėjo galutinį terminą smūgiams prieš Irano energetikos objektus. Pasak jo, toks sprendimas priimtas Teheranui pateikus prašymą, o derybos dėl karo nutraukimo vyksta „labai gerai“. Anksčiau D. Trumpas neigė, kad žūtbūt siekia susitarimo užbaigti karą, nors Islamo Respublika į JAV taikos planą reagavo šaltai.

Nepaisant Teherano pareiškimų, esą jokių derybų su Vašingtonu nevyksta – pasaulį pasiekia vis daugiau signalų apie galimus užkulisinius pokalbius. Apie tai praneša ir Artimųjų rytų regiono, ir Europos pareigūnai. Esama informacijos, kad šią savaitę Pakistane net gali įvykti tiesioginės Irano ir Amerikos atstovų derybos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Raketa smogė centrinei Tel Avivo gatvei, kai Iranas paleido raketų į Izraelį ir įlankos šalis.

Izraelis pradėjo naują smūgių bangą prieš Irano sostinę. Penktadienį Izraelio gynybos pajėgos pranešė pradėjusios vykdyti dar „platesnio masto smūgius“ Teherane, skelbia CNN. Irano gvardija skelbia kartu su „Hezbollah“ surengusi atakas prieš Izraelį Tuo metu Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad, bendradarbiaudama su grupuote „Hezbollah“, Teherano sąjungininke Libane, paleido raketų ir dronų į Izraelį.

Irano režimas neleidžia atnaujinti eismo per Hormūzą – Teheranas smūgiavo keliems krovininiams laivams šalia sąsiaurio ir, skelbiama, jau pradėjo jo minavimą. Tad amerikiečiai surengė didelę Irano minavimo laivų naikinimo operaciją – jos metu susprogdino 16 laivų. O štai gintis amerikiečiams regione, panašu, sekasi ne taip gerai, kaip girtis smūgiais – skelbiama, kad Jungtinės valstijos į regioną jau permeta Patriot oro gynybos sistemas iš Pietų Korėjos.

Pirmadienį Teheraną sudrebino garsūs sprogimai, šiam miestui vėl patyrus ataką – liudininkai pranešė, kad buvo girdimi virš Irano sostinės skrendantys naikintuvai, kurie artėjo iš šiaurės, virš Elburso kalnų viršūnių. Teherano pakraštyje esančiame tankiai apgyvendintame Keredžo mieste buvo subombarduotas vyriausybinis kompleksas, kuriame įsikūrusios policijos nuovados, teismų pastatai ir miesto administracijos biurai, informavo vietos gyventojai.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė svarsto galimybę atšaukti sankcijas didesniam Rusijos naftos kiekiui, o ankstesnę dieną Vašingtonas dėl smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainų laikinai leido Indijai pirkti naftą iš Maskvos. JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Teherano atsakomieji išpuoliai Persijos įlankos regione sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius, praktiškai sustabdydami veiklą Hormūzo sąsiauryje.

Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams. „Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį pranešė, kad, apytiksliais duomenimis, 100 tūkst. žmonių pabėgo iš Teherano per pirmas dvi JAV ir Izraelio smūgių Iranui dienas. „Irane po atakų apytiksliai 100 000 žmonių paliko Teheraną per pirmas dvi dienas“, – teigiama JT pabėgėlių agentūros UNHCR situacijos ataskaitoje. „Naujausi pranešimai rodo, kad nepadidėjo judėjimas per sieną, susijęs su pastaraisiais įvykiais.

Karas Irane ir regione toliau eskaluojasi – Izraelis atliko atakas Teherane ir Beirute, šimtai tūkstančių užsieniečių, įskaitant tūkstančius vokiečių ir prancūzų, įstrigo konflikte. Lietuva pradeda ribotą savo piliečių evakuaciją, pirmiausia prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems asmenims, nukreipiant evakuacijos procesą į Jungtinius Arabų Emyratus, kur šiuo metu yra apie 20 pažeidžiamų Lietuvos piliečių.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Šeštadienį virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione, nutraukdama taikų gyvenimą, taip branginamą naftos turtingų valstybių valdovų. Raketos perrėžė giedrą dykumos dangų, dūmai kilo nuo JAV bazių Manamoje ir Abu Dabyje, o galingi trenksmai drebino Dubajaus dangoraižių langus. Katare dešimtims žmonių teko bėgti, nes raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną ir sprogo sukeldama ugnies pliūpsnį.

Po Izraelio ir Jungtinių Valstijų naktį surengtų atakų šeštadienį Irano sostinės Teherano degalinėse susidarė ilgos eilės, minios žmonių bandant palikti miestą. Daugelyje vietų uždarytos parduotuvės.

Penktadienio vakarą skrydžiai iš Stambulo oro uosto į Teheraną buvo atšaukti dėl didinamo JAV karinių pajėgų telkimo aplink Iraną.  Stambulo oro uostas pranešė, kad atšaukti „Turkish Airlines“ ir dviejų Irano bendrovių skrydžiai į Irano sostinę.  Neskris ir rytoj Taip pat atšaukti keturi šeštadienį numatyti skrydžiai į Teheraną, nors šeši kiti liko tvarkaraštyje. Buvo atšauktas „Turkish Airlines“ skrydis į šiaurinį Irano miestą Tabrizą – lėktuvas turėjo išskristi šeštadienio rytą.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad naujas derybų su Vašingtonu etapas įvyks netrukus, pabrėždamas, jog urano sodrinimas yra Teherano „neatimama teisė“. Ministras nurodė, kad pirmasis netiesioginių derybų Omane etapas, įvykęs penktadienį, buvo gera pradžia. „(Branduolinis) sodrinimas yra mūsų neatimama teisė ir turi būti tęsiamas. Net ir bombarduodami jie negalėtų sunaikinti mūsų pajėgumų“, – pareiškė A. Araghchi.

Protestai Irane buvo žiauriai numalšinti, vietos opozicijos teigimu, aukų skaičius siekia tūkstančius žmonių. Sausio 8-osios protestai Teherane vietos gyventojo Rezos šeimai baigėsi tragedija – grįždamas namo jis bandė savo kūnu apsaugoti žmoną Maryam, tačiau netikėta kulka ją mirtinai sužeidė, rašoma BBC. Kaip buvo rašoma BBC, tądien po protesto grįždamas namo Reza apkabino savo žmoną Maryam, norėdamas ją apsaugoti.

Saudo Arabija pranešė Iranui, kad neleis naudoti savo oro erdvės ar teritorijos jį pulti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du karalystės vyriausybei artimi šaltiniai, Vašingtonui grasinant Teheranui galimais kariniais smūgiais.  Ši žinia buvo perduota Jungtinėms Amerikos Valstijoms perspėjus, kad gali atsakyti į Irano vyriausybės susidorojimą su protestuotojais. Teheranas pareiškė smogsiąs į JAV karinius ir laivybos taikinius, jei bus vėl užpultas.

Dalies personalo buvo paprašyta išvykti iš Jungtinių Valstijų Al Udeido karinės bazės Katare, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė du diplomatiniai šaltiniai, o ši Persijos įlankos valstybė nurodė, kad atitinkamą sprendimą lėmė „įtampa regione“. Toks žingsnis žengiamas po to, kai Vašingtonas pagrasino atsakyti į Irano vyriausybės pradėtą susidorojimą su protestais, o Teheranas savo ruožtu nurodė, jog naujos atakos atveju smogtų į JAV karinius ir laivybos objektus.

Teherane trečiadienį prasidėjo laidotuvių ceremonija, skirta daugiau nei 100 saugumo pajėgų narių ir kitų, valdžios žodžiais, „kankinių“, žuvusių per protestų bangą, pranešė valstybinė televizija. Transliuotuose vaizduose matoma ceremonija, kurioje dalyvauja tūkstančiai Irano vėliavomis mojuojančių žmonių, prasidėjo maldomis už žuvusiuosius prie Teherano universiteto. Teisių gynimo grupės teigia, kad per saugumo pajėgų susidorojimą su protestuotojais greičiausiai žuvo tūkstančiai žmonių.

Nepaisydami interneto atjungimo, iraniečiai naktį išėjo į gatves surengti naujų protestų prieš klerikalinę valdžią, o teisių gynimo grupės sekmadienį perspėjo, kad institucijos, siekdamos numalšinti demonstracijas, vykdo „skerdynes“. Protestai, kuriuos iš pradžių sukėlė pasipiktinimas dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, dabar virto judėjimu prieš teokratinį režimą, valdantį Iraną nuo 1979-ųjų revoliucijos, ir tęsiasi jau dvi savaites.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį po Europos spaudimo balsavo už pasiūlymą atnaujinti griežtas ekonomines sankcijas Iranui dėl jo vykdomos branduolinės programos, o tai sukėlė Teherano pasipiktinimą.

Teherano teigimu, karas tarp Irano ir Izraelio gali vėl prasidėti „bet kuriuo metu“. „Turime visad būti pasiruošę konfrontacijai – šiuo momentu mes net neturime paliaubų susitarimo“, – pirmadienį sakė Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas. Izraelis birželį Irane atakavo branduolinius ir karinius objektus, taip pat gyvenamąsias teritorijas, taip sukeldamas 12 dienų trukusį karą.

Dėl vandens stygiaus Irano sostinėje Teherane prezidentas Masoudas Pezeshkianas neatmeta galimybės perkelti 15 mln. gyventojų turintį miestą. „Padėtis rimta, Teheranas iš tikrųjų nebeturi vandens“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų portalas „Asr–Iran“. Todėl sostinės perkėlimas kaip ekstremali priemonė esą negali būti atmestas. Vandens krizė turi rimtų padarinių daugelyje šalies dalių ir daugeliui iraniečių yra pagrindinė tema. Daugiau kaip 20 Irano provincijų iš 31 padėtis aštrėja.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad Teherano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) įgaus naują formą.  Jo komentaras buvo išsakytas po to, kai Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį priėmė įstatymą, kuriuo buvo sustabdyti ryšiai su šia Jungtinių Tautų (JT) branduolinės veiklos priežiūros institucija. „Mūsų bendradarbiavimas su agentūra nenutrūko, bet įgaus naują formą“, – sakė A. Araghchi.

Iranas sekmadienį įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos galybės pasinaudos Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, kurioje nurodoma, kad Teheranas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino itin sodrinto urano gamybą.  Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi telefonu paragino JT branduolinės priežiūros tarnybos vadovą Rafaelį Grossi sustabdyti „šalis, kurios naudojasi agentūra politiniais tikslais“, sakoma pranešime, turint omenyje Jungtinę Karalystę (JK), Prancūziją ir Vokietiją.

Prieš penktąjį JAV ir Irano branduolinių derybų ratą Teheranas pareiškė, kad, jei Izraelis atakuotų Irano branduolinius objektus, atsakomybė dėl to tektų Jungtinėms Valstijoms. „Jei sionistinis režimas atakuos Islamo Respublikos branduolinius objektus, JAV vyriausybei teks teisinė atsakomybė“, – laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Majid Takht Ravanchi trečiadienį su kolega iš Rusijos Sergejumi Riabkovu aptarė vykstančias derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, rašoma „Reuters“. Šalys aptarė bendrus veiksmus, kuriais siekiama stabilizuoti padėtį ir „sumažinti Vakarų šalių dirbtinai ir nepagrįstai kurstomą įtampą“. Ministerija pareiškė, kad karinės jėgos panaudojimas prieš Iraną ir grasinimas smogti jo branduolinei infrastruktū...

Iranas pirmadienį pasmerkė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu raginimą „užbaigti reikalus“ su Teheranu kaip Jungtinių Tautų (JT) chartijos pažeidimą. „Grasinti kitiems yra šiurkštus tarptautinės teisės bei JT chartijos pažeidimas“, – reporteriams teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei bei pridūrė, jog Izraelis Iranui negali nieko padaryti.

Irano aukščiausiame teisme Teherane šeštadienį buvo nušauti du teisėjai, informuoja AFP. „Šį rytą šaulys pateko į Aukščiausiąjį teismą ir įvykdė suplanuotą dviejų drąsių ir patyrusių teisėjų žmogžudystę“, – paskelbė naujienų portalas „Mizan Online“. Anot portalo, po to užpuolikas nusišovė. Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad per išpuolį buvo sužeistas dar vienas žmogus. Skelbiama, kad žuvo 71-erių metų teisėjas Ali Razini ir 68-erių Mohammadas Moghisseh.

Iranietiškomis bankų kortelėmis jau galima naudotis Rusijoje, mat abi šalys sujungė savo bankų sistemas, pirmadienį pranešė valstybinė televizija.  Nuo 2018 metų Irano bankai pašalinti iš SWIFT – tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo, leidžiančio greitai ir saugiai vykdyti tarptautines operacijas.

Irano naujoji vyriausybė sieks valdyti įtampą su savo aršiu priešininku Vašingtonu, kad sumažintų spaudimą ir neutralizuotų žlugdančias sankcijas, pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Turime valdyti įtampą ir priešiškumą“ tarp Teherano ir Vašingtono, vėlai penktadienį sakė jis interviu Irano valstybinei televizijai. Iranas ir Jungtinės Valstijos diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų.

Dešimtys tūkstančių iraniečių trečiadienį Teherane susirinko į Irano prezidento Ebrahimo Raisi, žuvusio per sraigtasparnio katastrofą, laidotuves.  Sostinės centre žmonės, nešini prezidento portretais, rinkosi Teherano universitete ir aplink jį, kur Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei vadovaus maldoms už E. Raisi ir kitus drauge su juo žuvusius žmones.

Reaguodamos į Irano ataką prieš Izraelį, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Teheranui. Kaip pranešama, priemonės visų pirma nukreiptos į prekybą dronais ir jų gamybą. Per Irano išpuolį prieš Izraelį buvo panaudota daugiau nei 300 dronų ir raketų. Izraelio oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos perėmė beveik visus taikinius.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl įtampos Viduriniuose Rytuose iki šeštadienio stabdo skrydžius į Teheraną ir iš jo. „Dėl dabartinės situacijos „Lufthansa“, kruopščiai įvertinusi padėtį, sustabdo skrydžius į Teheraną ir iš jo iki šeštadienio, balandžio 13 dienos, imtinai“, – sakoma oro linijų pranešime. Bendrovė trečiadienį paskelbė sustabdžiusi skrydžius į Teheraną ir iš jo iki ketvirtadienio.

Irakas antradienį, Pentagonui paskelbus, kad jis atakavo tris Teherano remiamų pajėgų naudojamus objektus, pasmerkė JAV oro antskrydžius kaip priešiškus. Irako vyriausybės duomenimis, per smūgius žuvo vienas saugumo pajėgų narys ir dar 18 buvo sužeisti. Anksčiau buvo pranešta apie 24 sužeistuosius. Anot Irako, JAV išpuolis buvo nepriimtinas šalies suverenitetui ir pakenkė dvišaliams santykiams.

Jungtinės Valstijos pirmadienį smogė trims Teherano remiamų pajėgų naudojamiems objektams Irake, pranešė Pentagono vadovas Lloydas Austinas.  Atsakydamas į išpuolius prieš amerikiečių ir sąjungininkų pajėgas Artimųjų Rytų regione, Vašingtonas ne kartą smogė Irano ir jo įgaliotųjų grupuočių naudojamoms vietoms Irake ir Sirijoje. Atakų regione padaugėjo nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ karas.

Irano valdžios institucijos sulaikė 28 su grupuote „Islamo valstybė“ (IS) susijusius asmenis, planavusius atakas Teherane per pernai vykusių protestų metines, sekmadienį pranešė Žvalgybos ministerija. Protestai visoje šalyje kilo po to, kai 2022 metų rugsėjo 16 dieną mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini, kuri buvo suimta už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.

 Teheranas pasmerkė JAV antskrydžius prieš su Iranu susijusias pajėgas Sirijoje, per kuriuos, kaip pranešama, žuvo 19 žmonių. Vašingtonas teigė smūgius surengęs po gyvybių pareikalavusios drono atakos prieš JAV pajėgas. Irano užsienio reikalų ministerija vėlai šeštadienį pasmerkė „karingą ir teroristinį amerikiečių kariuomenės išpuolį prieš civilius taikinius“ Sirijos rytiniame Deir ez Zoro regione.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.

Iranas laivais ir valstybinėmis oro linijomis į Rusiją nelegaliai gabeno naujus pažangius tolimojo nuotolio ginkluotus bepiločių orlaivių modelius, skirtus karui su Ukraina, remdamasis šaltiniais iš šios Artimųjų Rytų šalies rašo „The Guardian“. Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.

Po kelis mėnesius trukusių antivyriausybinių protestų dešimtys tūkstančių iraniečių šeštadienį išėjo į gatves Teherane ir kituose miestuose paminėti 44-ųjų Islamo revoliucijos metinių. Pastaruosius dvejus metus Vakarų palaikomo šacho nuvertimas 1979-aisiais buvo minimas daugiausia pravažiuojant su transporto priemonėmis ir motociklais dėl COVID-19 apribojimų.

Ar galite įsivaizduoti: už romantišką šokį – daugiau nei 10 metų kalėjimo? Tokią bausmę Irano režimas skyrė jaunai porai, internete patalpinusiai vaizdo įrašą, kuriame jie nekaltai šoka Irano sostinėje, Teherane. Negana to, apkaltino juos ir siekiu sutrikdyti nacionalinį saugumą. Už viešą, romantišką šokį Lietuvoje ar bet kurioje kitoje civilizuotoje Vakarų valstybėje, pora greičiausiai sulauktų gausių plojimų.

Jei Rusija gautų Irano balistinių raketų ir jas pradėtų naudoti prieš Ukrainą, Ukraina nepajėgtų nuo jų apsisaugoti. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukraina neturi tam priemonių, rašo CNN. „Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pareiškė jis.

Sekmadienio vakarą Sirijos ir kita arabų žiniasklaida pranešė, kad neatpažintas orlaivis smogė Irano sunkvežimių kolonai prie „al Qaim“ perėjos Sirijos ir Irako pasienyje, kur buvo pranešama apie dažną Irano karinę veiklą. Saudo Arabijos finansuojamas kanalas „al Arabiya“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad prieš smūgį iš Irako į Siriją sieną kirto 25 sunkvežimiai.

Dronai šeštadienį apšaudė karinį objektą Irano mieste Isfahane. Teheranas tvirtina, kad ataka nebuvo sėkminga. Isfahano valdžios atstovai teigia, kad sprogimai aidėjo viename Gynybos ministerijai priklausiančiame objekte, skelbia CNN. Pasak jų, sprogimai pridarė šiek tiek žalos, tačiau duomenų apie žuvusiuosius nėra. Valstybinė naujienų agentūra IRNA skelbia, kad sprogimus sukėlė maži dronai.

Pasak analitikų, Irano islamiškasis dvasininkų režimas nevienareikšmiškai reaguoja į jau kelis mėnesius vykstančius precedento neturinčius protestus – svyruoja tarp represijų ir, jo manymu, taikingų išraiškų, kuriomis bandoma numalšinti visuomenės nepasitenkinimą. „Iš Irano režimo gaunami prieštaringi pranešimai rodo, kad vyksta vidinės diskusijos, kaip elgtis su vykstančiais protestais“, – sakė Denverio universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius Naderas Hašemis.

Irano valdžios institucijos suėmė futbolo žaidėjus, dalyvavusius lyčių požiūriu mišriame vakarėlyje į rytus nuo Teherano, sekmadienį pranešė vietos žiniasklaida, nenurodydama jų tapatybės ir tikslaus skaičiaus. „Praėjusią naktį (šeštadienį) per mišrų vakarėlį Damavando mieste buvo sulaikyti keli esami ir buvę vieno iš garsių Teherano futbolo klubų žaidėjai“, – teigė naujienų agentūra „Tasnim“. „Kai kurie iš šių žaidėjų buvo neįprastos būsenos dėl alkoholio vartojimo“, – pridūrė ji.