teheranas

Vieną malonų praėjusių metų rugsėjo vakarą Šiaurės ir Pietų Kiprą skiriančią sieną kirto azerbaidžanietis su rusišku pasu. Su savimi jis teturėjo pistoletą, kelias kulkas ir garso slopintuvą ginklui. Tai turėjo būti tobulas nužudymas. Tačiau jam nespėjus įlipti į išsinuomotą automobilį, kuriuo turėjo įvykdyti savo misiją, jį apsupo policija.

Po pirmosios žinomos egzekucijos Irane dėl ten vykstančių protestų Vokietija ketvirtadienį išsikvietė šiitiškos respublikos ambasadorių, pranešė vienas diplomatinis šaltinis. Šaltinis nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie iškvietimą.

Iranas ir Rusija pasirašė susitarimą dėl bepiločių orlaivių gamybos Rusijos teritorijoje, skelbia „Urainska Pravda“, cituojant „The Washington Post“. Leidinio teigimu, Maskva neviešai susitarė su Teheranu pradėti gaminti šimtus bepiločių orlaivių Rusijoje. Pranešama, kad Rusijos ir Irano pareigūnai užbaigė susitarimą per susitikimą Irane lapkričio pradžioje, sakė trys anonimiški pageidavę pareigūnai, o abi šalys greitai perkelia dizainą ir pagrindinius komponentus.

Iranas trečiadienį pareiškė atmetantis Vakarų šalių rezoliucijos projektą, kuriame Teheranas raginamas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), pranešė šalies branduolinės energetikos vadovas. „Jie parašė rezoliuciją ir atnešė dokumentus, kurie, kaip jie patys žino, neatitinka tikrovės ir kuriuos Islamo Respublika atmeta“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami, pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Dešimties automobilių kolona, keliaujanti iš Teherano į Londoną bei taip primenanti pasauliui apie 75 – ąją Indijos nepriklausomybės jubiliejų, aplankė ir Lietuvą. Keliautojų projekto „Adventures Overland“ suburti dalyviai sako esą sužavėti mūsų krašto istorinių miestų architektūra, gamta ir ypatingai – vienu iš ragautų patiekalų. Svečiams didžiulę nuostabą bei peno diskusijoms suteikė kukorai, skanauti lankytose Trakų apylinkėse.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Iranas dalyvauja žudant ukrainiečius, tiekdamas Rusijai dronus jos pradėtam karui, ir sakė esą susirūpinę, kad Teheranas Maskvai taip pat gali siųsti raketas. Ginkluodamas rusus Irano režimas „dalyvauja žudant nekaltus ukrainiečius“, sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby. „Iš esmės tai yra Teherano režimas, kuris atvirai ir noriai prisideda prie nekaltų ukrainiečių žudymo Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.

Sutemus, žmonės Teherane ima demonstruoti savo balsą, pasakoja Anuša. Jie išeina į savo balkonus arba užlipa ant stogų. Kai kurie pradeda skanduoti: „Mirtis diktatoriui!“ arba „Moterys! Gyvybė! Laisvė!“ Kiti prisijungia prie jų, užliedami Irano sostinės gatves savo šūkiais. Tai vyksta jau penkias savaites.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi antradienį apkaltino Jungtines Valstijas delsiant priimti sprendimą dėl 2015 metų daugiašalio susitarimo su Teheranu atgaivinimo. Pagal šį susitarimą su pasaulio galiomis, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (JCPOA), buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, mainais į jo branduolinės programos apribojimą.

Dėl Teherane vykusių protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis, kaltinimai pareikšti daugiau kaip 300 žmonių, įskaitant keturis asmenis, kuriems gresia mirties bausmė, pirmadienį pranešė Irano teisminė valdžia. Islamo Respublikoje kilo protestų banga dėl 22 metų M. Amini mirties rugsėjo 16 d., praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos šalies moterų aprangos kodą.

Vienas Rusijos politikos ekspertas televizijos eteryje netyčia išdavė šalies valdžios melą dėl Irano bepiločių naudojimo. Likus įjungtiems mikrofonams jis laidų vedėjų paprašė „neliesti tos temos, nes visi viską ir taip supranta, bet kalbėti negalim“. Vėliau jis teisinosi neprisimenantis tokio savo pasisakymo ir skundėsi „persirgto kovido pasekmėmis“. Rusija ir Iranas neigia, kad pastaroji valstybė teikia civilinius taikinius atakuojančius bepiločius.

Irano sostinėje stūksančiame liūdnai pagarsėjusiame kalėjime, kuriame laikomi politiniai kaliniai ir antivyriausybiniai aktyvistai, naktį kilo didžiulis gaisras, per kurį žuvo keturi kaliniai, o dar 61 buvo sužeistas, sekmadienį pranešė teisminės valdžios tinklalapis „Mizan Online“. „Keturi kaliniai mirė įkvėpę gaisro sukeltų dūmų, o 61 buvo sužeistas“, – pranešė „Mizan Online“ ir pridūrė, kad keturi sužeistieji yra „sunkios būklės“. Keturi per gaisrą žuvę kaliniai „buvo nuteisti už apiplėšimą...

Viename Irano universitete buvo sustabdytos kontaktinės paskaitos po to, kai naktį sostinėje įsikūrusio universiteto miestelyje kilo studentų ir saugumo pajėgų susirėmimai, pranešė vietos žiniasklaida. „Šarifo technologijų universitetas paskelbė, kad dėl pastarojo meto įvykių ir poreikio apsaugoti studentus.

Irano kurdė Mahsa Amini, kurią Teherane sulaikė liūdnai pagarsėjusi moralės policija, mirė po „stipraus smūgio į galvą“, sakė Irake gyvenantis jos pusbrolis. „Jhinos mirtis atvėrė varus visuotiniam pykčiui“, – sakė 34 metų Erfanas Salihas Mortezaee, pavartodamas kurdišką M. Amini vardą ir turėdamas galvoje jos žūties sukeltą besitęsiančią protestų bangą. Pasak E. S. Mortezaee, po pranešimų apie 22 metų M. Amini mirtį jos motina jam telefonu papasakojo, kas nutiko.

Irane antradienį buvo suimta buvusio prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani dukra, kaltinama protestų kurstymu kilus demonstracijų bangai dėl jaunos moters mirties, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. „Saugumo agentūra Teherano rytuose suėmė Faezeh Hashemi už tai, kad ji kurstė riaušininkus dalyvauti gatvės protestuose“, – pranešė „Tasnim“, nepateikdama išsamesnės informacijos. Irano gyventojai antradienį jau 12 naktį iš eilės protestavo dėl 22 metų Mahsos Amini mirties.

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą. 22 metų M. Amini mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po to, kai ją suėmė policija, atsakinga už griežtų Irano moterų aprangos taisyklių laikymąsi.

Teheranas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Jungtinių Valstijų sprendimą pareikšti kaltinimus trims Irano piliečiams dėl įtariamų kibernetinių atakų Amerikoje ir kitose šalyse. JAV teisingumo departamentas trečiadienį pristatė bylą, kurioje šie asmeny kaltinami pasinaudojus kompiuterinių tinklų pažeidžiamumu, kad prievarta išgautų pinigus iš „šimtų“ nukentėjusiųjų tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Australija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir pats Iranas.

Vašingtonas pirmadienį atmetė prielaidas, esą jis delsia sudaryti susitarimą, kuris leistų atgaivinti 2015 metais Irano ir galingųjų valstybių pasirašytą sutartį dėl Teherano branduolinės programos, tačiau nurodė, jog vis dar esama neišspręstų klausimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Irano aukščiausiasis lyderis dviejų svarbių musulmoniškų švenčių proga suteikė malonę arba sušvelnino bausmę daugiau kaip 2,2 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir mirties myriop nuteistų asmenų, sekmadienį pranešė šaltiniai valstybės institucijose. Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenejus) „suteikė malonę arba sušvelnino bausmę 2 272 nuteistiesiems“ šį mėnesį minimų Id al Adchos ir Id al Gadiro švenčių proga, paskelbta lyderio tinklapyje.

Teheranas sekmadienį apkaltino Vašingtoną provokuojant įtampą Viduriuose Rytuose, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) baigus kelionę į Irano varžovę Saudo Arabiją ir nesutaikomą priešą Izraelį. Vašingtonas „vėl griebėsi nesėkmingos iranofobiškos politikos, bandydamas sukelti įtampą ir krizes regione“, – teigiama iraniečių Užsienio reikalų ministerijos atstovo Nassero Kanani (Nasero Kananio) pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius. „Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.

Iranas antradienį sakė vis dar manantis, kad per derybas gali būti atgaivintas 2015 metų daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, nepaisant neseniai pareikšto Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros agentūros priekaišto. Teheranas praėjusią savaitę pasmerkė „politinę, nekonstruktyvią“ Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliuciją su oficialia kritika Iranui dėl nepakankamo bendradarbiavimo.

Teheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis, po susitikimo su kolega iš Lenkijos. „Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai“ sugrįš prie Irano branduolinės sutarties vykdymo, jeigu Teheranas padarys tą patį.

Teokratinis Irano režimas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, tačiau pasauliui retai tenka susipažinti su tiesioginiais įrodymais, kas tiksliai vyksta už uždarų durų. Vis tik neseniai anoniminiai programišiai įsilaužė į politiniams kaliniams skirto Evino kalėjimo stebėjimo sistemą ir nutekino vaizdo įrašus, kurių viename matomas pareigūnų mušamas žmogus, kituose – kieme alpstantis kalinys, kurį vėliau prižiūrėtojai tempia kaip šiukšlę per laiptus, nes pats žmogus paeiti nebegali.

Socialiniuose tinkluose vis dar plinta šokiruojantys vaizdo įrašai iš pragariško lėktuvo skrydžio liepos 23-ią dieną. „Mahan Air“ avialinijų „Airbus A310“ lėktuvas, skridęs iš Teherano į Beirutą, turėjo staigiai manevruoti, kad išvengtų susidūrimo su dviem per daug arti skrendančiais naikintuvais. Incidentas įvyko virš Sirijos.

Nutekėjęs įrašytas Irano skrydžių vadovo ir iraniečių piloto pokalbis galimai liudija, kad šalies valdžia iš pat pradžių žinojo, jog ukrainiečių keleivinis lėktuvas, kuriame buvo 176 žmonės, buvo numuštas raketa vos pakilęs iš Teherano, nors šiitiška respublika kelias dienas neigė tokią įvykių versiją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino įrašo autentiškumą, remiantis vėlai sekmadienį parodytu ukrainiečių televizijos reportažu.

Irane tęsiasi protestai, kurių metu keikiama Ukrainos avialinijų lėktuvą numušusi ir kelias dienas dėl to neprisipažinusi režimo valdžia. Tuo pat metu iš Irako ir vėl pranešama apie karinės bazės ataką, kurios metu buvo sužeista karių. Irane protestai jau vyksta ne vieną mėnesį, ir ten pareigūnai ja pražudė šimtus žmonių. Ant grindinio – jauna sužeista moteris. Prie jos kojų – kraujo dėmės. O vos už kelių metrų praeiviai nuo žemės kelia kitą moterį, jai iš šono ant grindinio srūva kraujas.

Dviejų Teherano universitetų studentai išėjo į gatves protestuodami dėl numušto civilių lėktuvo ir reikalaudami bausmės kaltiesiems. Anksčiau tą pačią dieną karinė šalies vadovybė prisipažino „per klaidą“ numušę „Boeing 737“ lėktuvą, skridusį iš Teherano į Kijevą. Žuvo 176 žmonės.

Ukrainos avialinijų lėktuvą su 176-iais žmonėmis virš Teherano išties numušė patys iraniečiai – tokią informaciją jau skelbia Amerikos, Kanados ir britų žvalgyba. Irano režimas bet kokį raketos smūgį ir toliau neigia, nors viešoje erdvėja jau pasirodė ir vaizdo įrašai su akimirka, kai raketa pataiko į lėktuvą, ir raketos liekanų nuotraukos. Ir visa ši tragedija – su nemaloniu Rusijos prieskoniu. Švystelėjimas aukštai naktiniame danguje ir tik praėjus 12 sek. pasigirstantis sprogimas.

Irano bandymas smogti JAV pajėgoms Irake buvo specialiai surengtas taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių, rašoma „The Washington Post“. Irano raketų paleidimo tikslas – „išsaugoti veidą“, tuo pačiu nesukeliant didelių pasekmių. Tą iš esmės vėliau patvirtino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažymėjęs, kad ši ataka rodo Irano norą deeskaluoti konfliktą.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSG) sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį pranešė, kad du žmonės neįlipo į Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“, sudužusį trečiadienį Teherane. „Atkreipiu jūsų dėmesį, kad reisu išskrido 167 piliečiai. Du piliečiai neišskrido reisu iš Teherano. UNSG žino išskridusiųjų vardus“, – per spaudos konferenciją Kijeve kalbėjo jis. O. Danilovas patikslino, kad šie du asmenys nėra Ukrainos piliečiai.

Teheranui nereikia branduolinių ginklų, todėl jis neplanuoja jų pasigaminti, pareiškė Irano nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas Ravanchi.

Tarp Teherano ir Vašingtono toliau kaista įtampa. Amerikos prezidentas grasina režimui už bet kokį kerštą atgal smogti neproporcinga jėga. Tuo metu Teherano gatves pirmadienį užplūdo nesuvokiamos minios gedinčių žmonių. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, prezidentas Hassanas Rouhanis ir kiti aukšto rango režimo lyderiai Teherano universitete meldžiasi už JAV antskrydžio metu Bagdade penktadienį žuvusį įtakingą Irano kariuomenės vadą Kasemą Suleimanį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui smarkiau nei bet kada anksčiau, jei Teheranas nuspręs atkeršyti už įtakingo generolo nužudymą. „Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje” – taip Prancūzijos aukšti pareigūnai apibendrino incidentą, įkaitinusį ir taip karštus JAV ir Irano santykius. Įtampa tarp valstybių į aukščiausią tašką šovė, kai penktadienį paryčiais, Trumpo įsakymu, buvo nukautas įtakingiausias Irano generolas. Trumpo bendražygiai jį vadina teroristu ir kaltina dėl tūkstančių amerikiečių karių žūties. Teheranas už generolo mirtį Amerikai grasina žiauriu kerštu.

Iranui pirmadienį minint 40-ąsias JAV ambasados Teherane užėmimo ir kilusios įkaitų krizės metines, šalyje vėl skambėjo šūkiai „Mirtis Amerikai“, tebetvyrant didelei įtampai dėl žlungančio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. Prie buvusios JAV ambasados Teherano centre susirinko demonstrantai, o valstybinė televizija parodė reportažų iš mitingų kituose šalies dalyse.

Dėl Jungtinių Valstijų prieš Irano branduolinius objektus anksčiau surengtų kibernetinių atakų galėjo nukentėti milijonai žmonių, interviu amerikiečių televizijos kanalui NBC pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohamadas Džavadas Zarifas. „Vyksta kibernetinis karas. Šį kibernetinį karą pradėjo Jungtinės Valstijos, mūsų branduolinius objektus atakavusios itin pavojingu ir neatsakingu būdu, kuris galėjo pražudyti milijonus žmonių“, – pareiškė ministras.

Europos valstybės iki šiol nepademonstravo esančios pasiruošusios imtis konkrečių veiksmų, kad būtų išsaugotas daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, pirmadienį pareiškė Irano diplomatijos vadovas. „Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paskelbė grėsmingą perspėjimą Iranui, leidęs suprasti, jog jeigu šiitiška respublika smogs Amerikos interesams, ji bus sunaikinta. „Jeigu Iranas nori kovoti, tai bus Irano oficiali pabaiga. Niekada nebegrasinkit Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma D. Trumpo „Twitter“ žinutėje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį sakė, kad Vašingtonas nenori karo su Iranu, bet žadėjo toliau spausti Teheraną. „Iš esmės nematome karo su Iranu“, – sakė M. Pompeo per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Sočyje, komentuodamas informaciją apie JAV pajėgų dislokavimą Artimuosiuose Rytuose. „Anksčiau kalbėjome, kad jei amerikiečių interesams iškils pavojus, mes, žinoma, atitinkamai atsakysime“, – pridūrė jis.

Tyrėjai antradienį bando išsiaiškinti virtinę paslaptingų atakų prieš laivus prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) krantų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui perspėjus Iraną nedaryti nieko, kas kenktų JAV interesams. Vašingtonas ir jo sąjungininkai Persijos įlankos rajone neapkaltino Teherano dėl sekmadienio atakų, kurias JAE ir Saudo Arabija vadina keturių laivų, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, sabotažu.

  Teherane nuo ateinančios savaitės dėl smarkaus užterštumo Irano sostinėje ir didžiojoje dalyje jos apylinkių bus uždarytos pradinės mokyklos, pranešė vietos pareigūnai.   Be to, 8,5 mln. gyventojų turinčiame Teherane bus smarkiai apribotas eismas, automobiliai į miestą bus įleidžiami pakaitomis. Panašių priemonių čia buvo imtasi gruodį, kai dėl užterštumo Teherane ir jo apylinkėse mokyklos buvo uždarytos keletui dienų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Irano ginkluotės pirkimų tinklui ir išprovokavo piktą Teherano atsaką. Pareigūnai sakė, kad naujosios priemonės yra atsakas į neseniai Irano atliktą balistinės raketos bandymą ir jo palaikymą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, pastaruoju metu smogusiems vienam Saudo Arabijos karo laivui.

Teherane ketvirtadienį užsiliepsnojus ir sugriuvus istoriniam aukštuminiam pastatui žuvo mažiausiai 30 ugniagesių, o dar apie 75 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nelaimė įvyko 17 aukštų pastate „Plasco“, stovėjusiame Irano sostinės centre, į šiaurę nuo didelio turgaus.. Valstybinė televizija „Press TV“ paskelbė apie ugniagesių žūtį, bet savo šaltinių neįvardijo.

Irano pajėgos antradienį sulaikė dešimt amerikiečių jūreivių, kai jų Karinio jūrų laivyno patruliniai kateriai nuklydo į priešiškus Persijos įlankos vandenis, o šis incidentas gali pakenkti prasidėjusiam santykių atšilimui tarp ilgamečių priešininkių. JAV aukšto rango pareigūnai sakė gavę Teherano patikinimą, kad į Farsi salą nugabentiems jūreiviams išaušus bus leista išplaukti.

Įpykusi minia, protestuodama dėl Saudo Arabijoje įvykdytos mirties bausmės įtakingam šiitų dvasininkui, šeštadienį padegė šios karalystės ambasadą Teherane ir įsiveržė į ją, bet paskui policija demonstrantus išvaikė, pranešė naujienų agentūra ISNA. Tuo tarpu antrajame pagal dydį Irano mieste Mešhede demonstrantai padegė Saudo Arabijos konsulatą, pranešė naujienų svetainės.