teheranas

Iranas pasiskundė Jungtinėms Tautoms (JT) dėl JAV kaltinimų pasikėsinimu nužudyti Saudo Arabijos diplomatą Vašingtone. Pasak Irano, vienas įtariamasis, kurį JAV vadina Irano kariuomenės pareigūnu, iš tikrųjų yra prieš Teheraną kovojančios sukilėlių grupuotės narys. Užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis (Ali Akbar Salehi) šeštadienį tvirtino, kad sąmokslas yra ilgalaikės JAV strategijos apjuodinti Teheraną dalis.

Diskusijos Izraelyje apie potencialią ataką prieš Irano branduolinius objektus sukėlė griežtą reakciją Teherane. Šalies užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Iranas „visada pasiruošęs karui“. „Mes jau aštuonerius metus girdime Izraelio grasinimus“, - teigia ministras. „Tačiau puolimo atveju Izraelio laukia „apokaliptinio“ masto pasekmės. Izraeliui žinoma Irano karinė galia, Irano raketų gamyba yra geriausia regione ir viena iš geriausių visame pasaulyje.

Irano valdžia ruošiasi teisminiam procesui prieš JAV. Šalies prokuratūra jau gavo nurodymą surinkti Irane ir kitose valstybėse JAV padarytų nusikaltimų įrodymus. Apie tai pareiškė Irano teisinės sistemos vadovas Sadekas Laridzhanis. Pasak jo, Teheranas sieks Jungtinių Valstijų atsakomybės už „nusikaltimus“, padarytus tiek prieš iraniečius, tiek ir prieš pačius amerikiečius, praneša Associated Press.

JAV prezidentas Barackas Obama įspėjo Iraną, kad jam gresia griežčiausios sankcijos dėl atskleisto plano nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone. Saudo Arabija ketvirtadienį apkaltino Iraną skatinant nestabilumą bei pažadėjo „atitinkamą atsaką“ dėl sąmokslo, kuris sukėlė įtampą tarp šių dviejų valstybių. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Saudas al Faisalas (Saud al-Faisal) vizito Austrijoje metu sakė, kad yra įrodymų, jog „Iranas atsakingas“ už nužudymo planą.

Iranas, jo paties duomenimis, nesėkmingai mėgino į kosmosą nuskraidinti gyvą beždžionę. „Kavoshgar–5“ tipo raketa su gyvūnu buvo paleista šarivaro mėnesį pagal iraniečių kalendorių (rugpjūčio 23–rugsėjo 22 d.), sakė mokslo viceministras Mohammedas Mehdinedjadas–Nuri, kurį cituoja agentūra AFP. Skrydis tikslo nepasiekė, todėl apie jį oficialiai nepaskelbta. Spalio pradžioje Iranas atitinkamus planus atidėjo neribotam laikui, nenurodydamas priežasties.

JAV pareiškė padidinsiančios tarptautinį spaudimą Iranui, kuris, kaip įtariama, rezgė planą nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone, praneša BBC. Du iraniečiai yra kaltinami dėl konspiracijos. Pasak JAV pareigūnų, tai buvo planas, kurį sugalvojo ir kuriam vadovavo Irano revoliucijos gvardijos pajėgos. Iranas atmetė įtarimus, tvirtindamas, jog jie neteisingi ir nepagrįsti.

Prancūzijos pasiuntinys Jungtinių Tautų organizacijoje Gerardas Araudas pareiškė, kad Iranas gali tapti karinės operacijos objektu, jeigu Teheranas nesustabdys savo branduolinės programos, praneša Agence France–Presse. „Jeigu mes šiandien nepasieksime susitarimo su Iranu, iškils didelė karinės operacijos pradžios grėsmė“, – pasakė Araudas. Jis taip pat pridūrė, kad smūgiai Iranui bus labai sudėtinga užduotis, kuri gali turėti katastrofiškų pasekmių visam regionui.

Du amerikiečiai, kuriuos Iranas nuteisė aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą, jau paleisti už užstatą, praneša BBC. Shane Bauer ir Josh Fattal perduoti Šveicarijos pareigūnams, kurie atstovauja JAV interesams Irane. Pranešama, kad už juos sumokėtas 400 tūkst. JAV dolerių užstatas. „Aš turiu reikalingus teismo pareigūnų parašus dėl jų paleidimo už užstatą (...), tikimasi, kad šiandien jie bus paleisti į laisvę“, - teigė advokatas Masoud Shafiei.

Irane pakarti 22 žmonės, nuteisti už narkotikų prekybą. Tai pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Egzekucijos buvo įvykdytos sekmadienį dviejuose kalėjimuose: Teherane ir Irano sostinės priemiestyje. Pasak žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Iranas užima antrą vietą po Kinijos pagal egzekucijų skaičių. Irane mirties bausmė skiriama už nužudymą, išžaginimą, ginkluotą apiplėšimą, narkotikų prekybą ir santuokinę neištikimybę.

Baltarusija yra naujausia Vakarų įtariamoji, kuri galbūt padeda Iranui apeiti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, kuriomis norima sustabdyti šalies balistinių raketų ir branduolinės programos plėtrą. Jei įtarimai pasitvirtins, Baltarusija prisijungs prie Kinijos, Rusijos, Sirijos, Šiaurės Korėjos, Turkijos ir kitų valstybių, kurias Vakarų šalys įtaria padėjus Teheranui apeiti JT sankcijas nuo 2006-ųjų pabaigos, kai Saugumo Taryba priėmė pirmąsias sankcijas Iranui.

Irane paleista Bušero atominė elektrinė, pirmoji atominė elektrinė šalyje ir visuose Artimuosiuose Rytuose. Per iškilmingą pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimo ceremoniją dalyvavo Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatka, „Rosatom“ korporacijos vadovas Sergejus Kirijenka, Irano atominės organizacijos vadovas Fereydounas Abbasis–Davanis ir kiti aukšti rango pareigūnai. Šiuo metu atominės elektrinės blokas dirba 35–40 proc.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas savaip paminėjo rugsėjo 11–osios dešimtąsias metines. M. Ahmadinejadas pasakė, kad rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai buvo „sudėtingas, iš anksto suplanuotas žaidimas“, kurio  tikslas buvo gauti priežastį pradėti karą prieš Afganistaną ir Iraką. Irano prezidentas taip pat pareiškė, kad JAV minėti karai buvo būtini „savo ekonominėms problemoms išspręsti“. Šiuos pasisakymus paskelbė Irano valstybinė televizija, praneša politlist.

Rusija trečiadienį pateikė pasiūlymą Irano užsienio reikalų ministrui ir tikisi persilaužimo derybose dėl Teherano branduolinės programos, nors Vakarai ir abejoja, ar planas padės ko nors pasiekti. Nuo didžiųjų pasaulio šalių derybų su Iranu pradžios sausio mėnesį Rusija propagavo planą, pagal kurį Teheranas reaguotų į nerimą keliančius klausimus ir už tai Vakarai Iraną apdovanotų sankcijų mažinimu.

Irano parlamentas šeštadienį atmetė Rusijos pasiūlymą dėl Irano branduolinės programos kaip bandymą atgaivinti pačios Maskvos politinę įtaką regione, praneša „RIA Novosti“, remdamasi „Press TV“. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo trečiadienį pateiktas pasiūlymas leistų Iranui išspręsti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) keliamus klausimus dėl branduolinės programos keliais etapais.

Iranas išbandė tolimojo nuotolio raketas. Vakarai vis garsiau kalba apie pavojingas šios šalies vadovų karines užgaidas. Technologiniu požiūriu Iranas neturi modernios ginkluotės, tačiau susirūpinimą kelia branduolinė programa.

Iranas buvo trumpam sutrikdęs Vokietijos kanclerės Angelos Angelos Merkel kelionę į Indiją. Kai Vokietijos vyriausybinis lėktuvas įskrido į Irano oro erdvę, Teheranas atšaukė prieš tai išduotą leidimą skristi virš šalies. Lėktuvas buvo priverstas grįžti atgal į Turkiją. Tik po daugiau kaip valandą trukusių derybų, į kurias įsitraukė ir Turkija bei Vokietijos užsienio reikalų ministerija, A. Merkel vėl leista skristi Indijos kryptimi.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vertinimu, Iranas šiuo metu turi pakankamai prisodrinto urano mažiausiai dviems branduolinėms bomboms pasigaminti. Nepaisant tarptautinių sankcijų, Irano turimos silpnai sodrinto urano atsargos padidėjo iki 4,1 tonos, sakoma TATENA ataskaitoje. Vasarį šis kiekis buvo 3,6 tonos. Tačiau kad būtų tinkamas ginklams, uranas turi būti toliau perdirbamas.

Irano šiaurės vakaruose sekmadienį sudužo keleivinis lėktuvas su daugiau kaip 100 žmonių. Duomenys apie aukas yra labai prieštaringi. Skirtingais pranešimais, žuvo iki 70 žmonių. 32 lėktuve buvę žmonės katastrofą išgyveno, agentūra IRNA citavo humanitarinės organizacijos „Raudonasis Pusmėnulis“ atstovą. Kitais duomenimis, žuvusiųjų yra mažiausiai 18. Pasak transporto ministro Ahmado Majodo (Ahmad Majod), lėktuvas skrido iš sostinės Teherano ir turėjo leistis Urmijos mieste.

Kai atsimenu kelionę į Iraną, vis dar nusišypsau iš to sunkaus ir tuo pačiu graudžiai gražaus bastymosi po pasaulį. Aš visada buvau įsitikinusi, kad kelionės suaktyvina žmogaus vystymąsi – kelionėje žmogus ne tik patiria naujų gerų dalykų, bet ir įveikia išbandymus, naujai pamato save. Gal dėl to prieš keliones daugelį žmonių kankina nerimo jausmas. Prieš važiuojant į Iraną mano nerimas buvo ypač stiprus.

Per du atskirus išpuolius Irane žuvo vienas branduolinius tyrimus vykdęs mokslininkas, o kitas buvo sužeistas, pranešė BBC. Mokslininkai buvo užpulti Teherane. Irano spauda skelbia, kad prie mokslininkų automobilių buvo pritaisytos bombos. Per vieną sprogimą žuvo Majidas Shahriari. Jis dirbo Šahido Beheščio universiteto Branduolinės inžinerijos fakultete. Per ataką sunkiai nukentėjo jo žmona. Per kitą išpuolį buvo sužeistas Fereydoonas Abbasis. Jo žmona taip pat nukentėjo.

JAV ginkluotosios pajėgos turi parengusios Irano puolimo planą tam atvejui, jei Teheranas savo armiją apginkluos branduoliniais ginklais. Tačiau tokio plano įgyvendinimas jam kelia didelį susirūpinimą, sekmadienį amerikiečių televizijos stočiai NBC pareiškė generalinio štabo vadas Maikas Malenas, kurį cituoja agentūra AFP.

Irano mokslininkas, kuris teigia, kad praėjusiais metais buvo pagrobtas CŽV agentų, kai viešėjo Saudo Arabijoje, sugrįžo į Iraną. Teherano oro uoste šeimos narių sutiktas Shahramas Amiris teigė patyręs šiurkščiausią fizinį ir psichologinį smurtą. Jis taip pat paneigė, kad buvo giliai įsitraukęs į Irano vykdomą branduolinę programą. Jis teigė esą tik paprastas mokslininkas, besidarbuojantis universitete.

Irano gynybos ministras pareiškė, kad Teheranas planuoja gaminti tolimojo nuotolio raketas, kurios užtikrintų šalies oro erdvės gynybą. Ahmadas Vahidis apie planuojamą ilgojo nuotolio raketų gamybą prabilo po to, kai Rusija atsisakė parduoti Iranui oro gynybos sistemas S-300. Rusija tokį sprendimą priėmė po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė naują sankcijų paketą prieš Iraną. Taip buvo išplėstos ne tik Iranui taikomos ekonominės sankcijos, tačiau ir sugriežtintas ginklų embargas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas aiškina, kad labiausiai ieškomas pasaulio teroristas Osama bin Ladenas yra susiradęs itin puikią vietą slapstymuisi. M. Ahmadinejadas teigia, kad ši puiki vieta yra Vašingtonas. Trečiadienį M. Ahmadinejadas ABC televizijoje davė interviu žurnalistui George'ui Stephanopoului. Žurnalistas paprašė Irano prezidento pakomentuoti kalbas, kad O bin Ladenas gali slapta gyventi Teherane. „Jūsų klausimas yra juokingas“ - atkirto M. Ahmadinejadas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei per Teherane vykusią tarptautinę konferenciją pareiškė, kad JAV yra vienintelė pasaulio atominė nusikaltėlė. „Tik JAV vyriausybė įvykdė atominį nusikaltimą. Vienintelė pasaulio atominė nusikaltėlė meluoja ir pristato save kaip branduolinio ginklo platinimo priešininkę, nors šiuo klausimu ji nesiėmė jokių rimtų priemonių“ - aiškino ajatola A. Khamenei.

Teigti, kad Iranas yra visiškai izoliuotas ir neturi draugų, būtų neteisinga. Nėra ir vienareikšmės nuomonės apie didžiausią Vakarų susirūpinimą keliančią problemą – Irano branduolines programas ir kiek veiksmingi yra bandymai jas sustabdyti tarptautinėmis sankcijomis. Vakarai vieningi siekdami sustabdyti tai, ką jie laiko Irano siekiais sukurti atominį ginklą. Šiuo požiūriu JAV ir Europos Sąjungos politika nesiskiria.

Per vizitą Prancūzijoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kremlius sutiks su sugriežtintomis sankcijomis Iranui, jei ši šalis ir toliau atsisakys atvirai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene dėl savo vykdomos branduolinės programos. Tiesa, D. Medvedevas pridūrė, kad naujos sankcijos neturi būti nukreiptos prieš eilinius Irano žmones. Iš pradžių Rusija kartu su Kinija priešinosi naujų sankcijų Iranui įvedimui.

Jungtinių Tautų ginkluotės inspektoriai pirmą kartą oficialiai apkaltino Iraną vykdant darbus, kurie yra skirti branduolinei bombai gaminti, skelbia „The Telegraph“. Iraną smerkiančią ataskaitą Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paviešins kitą savaitę. Ataskaitoje skelbiama, kad Iranas pagamino pakankamą kiekį reikiamai prisodrinto urano, kuris gali būti naudojamas branduoliniam sprogimui sukelti.

Penktadienį Amsterdame iškilmingai apdovanotas kasmetinio Geriausios pasaulio spaudos fotografijos konkurso nugalėtojas. Šiemet juo tapo Italijos fotografas Pietro Masturzo. Jo nuotraukoje užfiksuota per birželio 24 dienos protesto akciją Irano sostinėje Teherane šaukianti moteris. Nuotrauka nugalėtoja yra viena iš serijos fotografijų, pasakojančių apie naktinius įvykius Irane po itin prieštaringai vertinamų prezidento rinkimų.

Šis laiškas, kuris pateikiamas apačioje yra rašytas kurdės Shirin Alam Hooli, kuri laukia mirties bausmės viename iš Irano kalėjimų. Mirties bausmė moteriai skirta dėl tariamos jos narystės kurdų opozicinėje grupuotė „Pejak“. Laiškas buvo paskelbtas tinklaraštyje, kurį sukūrė moters rėmėjai: Civiliai drabužiais apsirengę agentai mane suėmė 2008 metų pavasarį ir nedelsiant nugabeno į revoliucinės gvardijos būstinę. Aš nedelsiant buvau sumušta.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis pagamino pirmą iki 20 proc. prisodrinto urano partiją. Prezidentas pareiškė, kad Iranas jau yra branduolinė valstybė. Tiesa, čia pat M. Ahmadinejadas gausiai susirinkusiai miniai, kuri šventė 1979 metais įvykusios Islamo revoliucijos metines, pareiškė, kad Teheranas neplanuoja gaminti branduolinių ginklų. Jis aiškino, kad branduolinė energija reikalinga išimtinai elektrai gaminti. Iki 20 proc.

Irano valstybinė televizija skelbia, kad šalyje pradėtas gaminti labiau prisodrintas branduolinis kuras. Tuo tarpu Vakarai vis intensyviau svarsto galimybes įvesti Iranui papildomas sankcijas. Televizija „al-Alam“ skelbia, kad Irano specialistai, prižiūrimi Tarptautinės atominės energetikos komisijos inspektorių, antradienį pradėjo gaminti iki 20 proc. prisodrintą uraną. Irano Atominės energetikos organizacijos atstovas Ali Shirzadianas pranešė, kad „parengiamieji darbai“ pradėti 9 val.

Vasario 3 dieną Iranas sėkmingai išbandė raketą-nešėją „Kavoshgar-3“. Oficialiai skelbiama, kad ši raketa yra skirta palydovams į orbitą iškelti. Irano televizijos kanalas „Al-Alam“ skelbia, kad trečiadienį raketa sėkmingai į orbitą iškėlė eksperimentinę kapsulę. Apie technines raketos charakteristikas informacijos kol kas nėra. Anksčiau buvo skelbiama, kad Iranas trečiadienį pristatys 3 naujus palydovus ir vieną raketą-nešėją.

Per motocikle padėtos bombos sprogimą Irano sostinėje Teherane žuvo branduolinės fizikos profesorius, dėstęs viename iš Teherano universitetų. Skelbiama, kad bomba buvo detonuota nuotolinio valdymo mechanizmu. Pats profesorius Massoudas Mohammadis yra žinomas kaip ištikimas prezidento Mahmoudo Ahmadinejado rėmėjas.

Totalitarinio rėžimo vadovaujamas ir milžiniškus energetinius išteklius turintis Iranas vysto ir branduolinę programą, kuri galbūt skirta ne tik taikiems tikslams. Be to, šioje šalyje kyla pilietinės revoliucijos nuotaikos. Todėl Irano tendencijos ir vidaus politikos raida vis labiau domina Vakarų pasaulį, tame tarpe ir Europą.

Irano opozicijos internetinė svetainė skelbia, kad valdžia ketvirtadienį šalies sostinėje Teherane kaupė karius ir šarvuotą karinę techniką. Kaip tik ketvirtadienį opozicijos lyderis Mir Hosseinas Musavis planavo rengti protesto akciją. „Šimtai karinių pajėgų narių ir dešimtys šarvuotų transporto priemonių juda į Teheraną.

Irano teisėsauga pirmadienį pradėjo masiškai suiminėti opozicijos aktyvistus. Tokių veiksmų valdžia griebėsi po sekmadienio neramumų, per kuriuos žuvo mažiausiai 8 žmonės. Skelbiama, kad suimti ir pagrindiniai opozicijos lyderio Mir Hoseino Mousavio padėjėjai. Be to, sekmadienį per susirėmimus su policija buvo nužudytas ir šio politiko sūnėnas Seyedas Ali Mousavis. Artimieji teigia, kad jiems neleidžiama palaidoti žuvusiojo. Jo kūnas dingo iš ligoninės, kurioje buvo laikomas.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Irano sostinėje Teherane vyko gatvių susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir opozicijos aktyvistų. Per sekmadienį vykusius antivyriausybinius protestus žuvo mažiausiai 8 žmonės. Skelbiama, kad naktį riaušių policija ne kartą panaudojo ašarines dujas siekdama išvaikyti protestuotojus, susibūrusius įvairiose Teherano vietose. Tarp žuvusiųjų yra ir Irano opozicijos lyderio Mir Hoseino Mousavio sūnėnas.