Šunų elgsena priklauso nuo auklėjimo, pastebi ekspertai, ir pataria, kaip elgtis, susidūrus su nepažįstamu šunimi. O policija priduria, kad už neatsakingą elgesį šunų augintojams gali tekti susimokėti baudas.
Pamatė šunį ir pakraupo: „Jis kaip ginklas“
Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, susirūpinusi dėl viename sostinės mikrorajone matyto stambaus šuns. Kaip pasakoja moteris, šuo sukėlė baimę, nes buvo vedžiojamas be antsnukio ir blaškėsi, šokinėjo bei lojo ant praeivių ir pakelėje stovinčių mašinų.
„Pasirodė, kad neišauklėtas, pasimetęs tas šuo. Labai didelis, be antsnukio – mes apėjome ratu jį. Šuo pradėjo loti ant automobilyje sėdinčių žmonių. Pagalvojau, kaip jis elgsis, jeigu mašinoje bus koks katinas ar vaikas? Neaišku“, – dalijosi vilnietė.
Moteris nurodė, kad gatvėje sutiktas šuo privertė ją pasijausti nesaugiai. „Jis kaip ginklas, kol neiššaus, kol kažkas neatsitiks...“, – apgailestavo skaitytoja.
Paaiškėjo, kad minėtas šuo – cane corso (italų mastifo) veislės. Suaugę šie šunys sveria nuo 40 iki 50 kg. Lietuvoje iš viso 9 šunų veislės pripažintos kovinėmis arba pavojingomis, tačiau cane corso į šį sąrašą nepatenka. Kinologai nurodo, kad potencialiai pavojingi gali būti dauguma šunų, ypač dideli ir turintys stambius dantis.
„Teisingai išsigando, nes nesvarbu, sąraše ar ne, tai yra didelis šuo. Jis turi didelius dantis ir jei įkastų, manytina, mažai nepasirodytų niekam. Akivaizdu, kad šuo neišauklėtas, jei puldinėjo ant automobilių, judančių daiktų ir panašiai. Tikimybė, kad jis nutrūktų ir kažką apkandžiotų, yra gana didelė, jeigu šeimininkas jo nesuvaldytų. <...> Kad žmogus liktų saugus, jis turi žinoti elementarias saugaus elgesio su gyvūnais taisykles“, – įvardijo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.
Lietuvoje amerikiečių pitbulterjerai patenka į kovinių veislių kategoriją, o kitos 8 rūšys laikomos pavojingomis veislėmis. Tai amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, turkų aviganis, Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis.
Kaip elgtis prie nepažįstamo šuns?
Yra būdų, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamo arba agresyviai nusiteikusio šuns. Kinologė pataria, kaip elgtis pastebėjus keistai besielgiantį šunį. Kertinis principas, pasak jos, niekada nekišti rankų prie šuns, negavus šeimininko leidimo.
„Esminis dalykas – nepulti glėbesčiuoti, glostyti šuns, nepaklausus šeimininko, ar galima. Jeigu šuo yra su šeimininku, o jūs norite pabendrauti su šuniu, pirmiausia klauskite šeimininko – jis žino, tai saugu ar ne. O kai šuo visai be šeimininko, jeigu jis bėga į jus, geriausias būdas yra sustoti – apsimesti medžiu.
Jei labai akivaizdžiai matosi, kad šuo nusiteikęs kąsti, – tokie atvejai labai reti, bet kartais būna. Tada reikia save apsaugoti – kristi ant žemės, užsidengti rankomis galvą. Saugoti veidą, krūtinę, pilvą. Nugara – mažiausiai pažeidžiama vieta. Tokios situacijos itin retos, čia jau labai kritinis momentas turėtų būti, kad reikėtų taip elgtis“, – svarstė R. Kazlauskaitė.
Pasak jos, kai artėja nepažįstamas šuo, svarbiausia išlikti ramiam: nešaukti, nemosikuoti rankomis, nebėgti. Greičiausiai šuo žmogų tik apuostys ir pasuks savo keliais, o jeigu asmuo blaškysis, šuo gali mėginti žaisti arba dantimis griebti už galūnės.
Pavojingų veislių šunų šeimininkams – aibė reikalavimų
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-valstybinė veterinarijos inspektorė Diana Šutovienė paaiškino, kokios taisyklės galioja asmenims, norintiems auginti pavojingų veislių šunis.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą draudžiama Lietuvoje laikyti kovinius šunis, būtent amerikiečių pitbulterjerus, ir kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus. Išskyrus atvejus, kai įstatymai nedraudžia, t. y. šunys buvo įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.).
Pavojingų šunų veisles laikyti ir veisti galima, tik šunys turi turėti būtinai kilmės dokumentą, įrodantį veislę. Negalima veisti mišrūnų“, – nurodė ji.
Žmogus, norėdamas įsigyti pavojingos veislės šunį, pirmiausia turi gauti savivaldybės administracijos leidimą. Tokių veislių šunų šeimininkai turi laikytis nemažai taisyklių. Pavyzdžiui, draudžiama pavojingos veislės šunį laikyti daugiabutyje.
„Jeigu šuo laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo, įvažiavimo į šią valdą turi būti net nakties metu gerai matomas užrašas: Atsargiai, pavojingas šuo. Jeigu tokie šunys laikomi palaidi uždaroje valdoje, savininkai turi užtikrinti, kad šuo neištrūks, nepabėgs, nekels grėsmės aplinkiniams.
Viešose vietose, bendro naudojimo patalpose pavojingi šunys turi būti vedžiojami tik su antsnukiais ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia einant eina koks žmogus ar kitas gyvūnas, savininkas turi pavadėlį sutrumpinti iki saugaus atstumo, kad šuo nekeltų grėsmės praeinantiems. Draudžiama pavojingų veislių šunis laikyti daugiabučiuose“, – minėjo D. Šutovienė.
Oficialiai registruotų veisėjų – kelios dešimtys
Pasak VMVT atstovės, kiekviena šalies savivaldybė vykdo priežiūrą, kaip perkami, laikomi, dresuojami pavojingų veislių šunys ir ar paisoma teisės aktų.
„Kontrolę visą atlieka savivaldybių administracijos nustatyti padaliniai. <...> Reikalui esant jų prievolė yra paimti ir perduoti gyvūną laikiniems globėjams, jeigu nustatomi laikymo taisyklių pažeidimai“, – paaiškino D. Šutovienė.
Lietuvoje privaloma ženklinti augintinius, o veisėjams būtina turėti dar ir gyvūno registracijos numerį. Šalyje yra kelios dešimtys registruotų pavojingų veislių šunų veisėjų.
„Šiuo metu Lietuvos Respublikoje registruota gyvūnų augintinių veisėjų virš 2 tūkst. Nedidelė dalis, kelios dešimtys, yra išduota registruota grynaveislių pavojingų veislių šunų veisėjų“, – teigė valstybinė veterinarijos inspektorė.
Kinologai prieštarauja: „Ne šuns veislė pavojinga“
O štai Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė kritikavo kovinių ir pavojingų veislių sąrašą, teigdama, kad pavojinga yra ne veislė, o atskiras individas. Be to, šuns elgseną lemia auklėjimas, o už tai atsakingas šeimininkas.
„Kovinių ir pavojingų veislių sąrašas buvo nuleistas iš viršaus po nelaimingo atsitikimo, kai šuo mirtinai sužalojo vaiką. <...> Buvo priimtas sprendimas apsaugoti visuomenę nuo pavojingų šunų, sudarant sąrašą. Nors mes nuo pat pradžių aiškinome, kad tai yra ydinga tvarka, nes ne šuns veislė pavojinga, o individas konkretus.
Paimkime mielą ir pūkuotą senbernarą. Niekam į galvą neateitų šį šunį įrašyti į pavojingų veislių sąrašą. Pagal charakterį, temperamentą ir visa kita jis yra gerietis. Tačiau jeigu šitą mielą senbernarą nuo pat mažens auklės kaip agresyvų šunį ir agresiją jo nukreipinės į žmones, tai bus monstras. Tai didžiulis padaras, kurį fiziškai sulaikyti labai sunku, nes dažnai sveria daugiau negu žmogus“, – įvardijo R. Kazlauskaitė.
Sudarytas kovinių ir pavojingų veislių sąrašas turėjo atvirkštinį efektą – daugiau asmenų užsimanė laikyti šių veislių šunis, sakė Kinologų draugijos vadovė.
„Norintys išsiskirti dar labiau užsimanė turėti pitbulį, Stafordšyro terjerą ar kitos veislės šunį. Jis juk pavojingų veislių sąraše, jis ypatingas, ir aš būsiu ypatingas, – taip mano jie“, – kalbėjo R. Kazlauskaitė.
Šuo laikomas pavojingu, jei tik turi dokumentus?
Kita bėda, kuri išaiškėjo patvirtinus kovinių ir pavojingų veislių sąrašą – teisiškai neįmanoma sukontroliuoti, kiek pavojingų veislių šunų įsigyjama šešėlinėje rinkoje.
„Realiai šitas įstatymas neveikia ir niekada negali veikti, nes pavojingas yra tik tas šuo, kuris turi kilmės dokumentą. Jeigu tu gali įrodyti, kad tas šuo pavojingos veislės, tada jis pavojingas. Jeigu, pavyzdžiui, šuo neturi kilmės dokumento ir negali įrodyti (reikia daryti genetinį tyrimą, o vienas iš tėvų turi būti būtinai su dokumentais). Kitaip sakant, visi mišrūnai nėra pavojingi. <...>
Šunų su dokumentais, geriausiu atveju, yra apie 10 proc. Visi kiti yra be dokumentų, jie turėtų būti laikomi mišrūnais. Kitaip sakant, jeigu per metus gimsta 100 amerikiečių Stafordšyro terjerų, tai 100 laikomi pavojingais, o dar 900 yra be dokumentų panašių šunų“, – minėjo R. Kazlauskaitė.
Ji papildė, kad dalis gyventoji vengia deklaruoti, kad laiko pavojingos veislės šunį arba jo mišrūną.
„Oficialiai pitbuliai Lietuvoje neveisiami. Mišrūnų oficialiai mes irgi neturime, nebent kažkas deklaruoja, kad turi pavojingos veislės mišrūną. Niekas nedeklaruoja, kol jo niekas neprispaudžia. Arba, atvirkščiai, įrodinėja, kad tai yra šuniukas, kuris tiesiog kažkiek panašus“, – teigė ji.
Įspėja šunų augintojus: už neatsakingą elgesį – šimtinės baudos
Už neteisėtą kovinės arba pavojingos veislės šuns arba mišrūno laikymą gresia piniginės baudos. Patuštinti piniginę gali tekti ir šeimininkams, kurie tokios veislės augintinį vedžioja be antsnukio, pavadėlio arba neprižiūri jo viešoje vietoje.
Policija informuoja, kad pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimą, kai tai sukelia grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 120 iki vieno 180 eurų.
„Toks nusižengimas per 2022 m. registruotas 1“, – minėjo Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.
O štai pažeidus pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, gali tekti susimokėti baudą nuo 200 iki trijų 350 eurų. Toks nusižengimas per 2022 m. taip pat registruotas 1.
„Už tai, kad šuo (nepriklausomai nuo veislės) vedžiojamas be antsnukio arba be pavadėlio ir nėra prižiūrimas baudžiama pagal ANK 346 straipsnio 1 d. Tokie pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų. Administracinių nusižengimų registre šiais metais registruoti 1324 tokie nusižengimai. Pareigūnai, gavę pranešimus tikrina informaciją, o jai pasitvirtinus surašo administracinio nusižengimo protokolą“, – nurodė R. Janavičiūtė.
