REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusiais metais iš europinių lėšų už 300 tūkst. eurų užsakė Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studiją, kuria siekta sulaukti rekomendacijų dėl minimalių pajamų sistemos pertvarkos. Studiją parengė viešoji įstaiga „European Institute of Health and Sustainable Development“. Prie jos rengimo dirbo ir mokslininkas N. Černiauskas.

Viena iš rekomendacijų buvo pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę ir reikalavimus jai gauti, kai šalį ištinka ypatingos ekonominės aplinkybės: tarkime, recesija arba staigus ekonominis nuosmukis. Tai reiškia, kad ištikus krizei nedarbo išmokos mokėjimas būtų prailginamas nuo 9 iki 12 mėnesių, o stažo reikalavimas sutrumpėtų nuo dabar reikalaujamų 12 mėnesių iki 9 mėnesių. 

REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė svarstanti galimybę nedarbo socialinio draudimo stažo reikalavimą išmokai gauti sutrumpinti nuo 12 iki 9 mėnesių ne tik krizės metu, bet nuolatos.

REKLAMA

Taip pat norima į sistemą įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, nes dabar nedarbo draudimu draudžiami ir įmokas už tai moka tik individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Tai reikštų įmokų padidinimą kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims. 

„Šiuo metu svarstomas minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažo trumpinimas nuo 12 iki 9 mėn. per 30 mėn. (ne tik ypatingų ekonominių laikotarpiu). Šis pokytis leistų  papildomai suteikti socialinę apsaugą nedarbo atveju trumpiau darbo rinkoje veikusiems asmenims. Taip pat svarstome kitų savarankiškai dirbančių asmenų grupių įtraukimą į nedarbo socialinio draudimo sistemą“, – teigiama ministerijos atsakyme. 

REKLAMA
REKLAMA

Reikia susitvarkyti iš anksto  nelaukti krizės

„Mūsų tikslas padaryti, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos būtų truputį lengviau prieinamos“, – sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas N. Černiauskas.

„Statistika tokia, kad tik apie 40 proc. bedarbių gauna nedarbo išmoką. Tai tikrai nedidelė dalis. Mūsų tyrimo tikslas buvo pažiūrėti, kodėl tik tiek registruotų bedarbių gavo tas išmokas. Ir priežastys yra tie kriterijai, kurie šiuo metu yra gana griežti. Pavyzdžiui, tik 61 proc. atitiko vieną kriterijų, kad nedarbo trukmė negali viršyti 9 mėnesių. Reiškia, jei esi bedarbis ilgiau nei 9 mėnesius, išmoka tau jau nebepriklauso. Kitas kriterijus, kad turi turėti sukaupęs stažą, nemažai įmokų sumokėjęs, kol esi dirbantis. Tik du trečdaliai tenkino šį kriterijų. Bet problema, kad tokių žmonių, kurie tenkino abu kriterijus, buvo tik 39 proc. Gal tai nebūtų blogai ne krizės atveju, bet krizės atveju, kai tikrai darbų nėra ir jeigu esi studentas, ką tik baigei studijas, pradėjai dirbti, užpuolė krizė, tu niekaip nesugebėsi sukaupti to stažo, tada natūraliai tampi bedarbis. O jei nėra nedarbo išmokos, tada būsi skurstantis bedarbis“, – teigia mokslininkas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak N. Černiausko, tokias įstatymų pataisas būtų rekomenduotina priimti iš anksto, tai yra, dar neatėjus ekonominei krizei, kad dirbantieji iš anksto žinotų ir būtų informuoti, kaip situacija būtų sprendžiama recesijos atveju. Pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai Lietuvos vyriausybės turėjo improvizuoti – visiems Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams buvo mokama nedidukė darbo paieškos išmoka, nes nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo nedidelė dalis bedarbių. 

„Tiek žmonėms, tiek politikams būtų aiškiau iš anksto. Nes per kovidą tai galiojo tas pats įstatymas – ar krizė, ar ne krizė, bet tada reikia greitai improvizuoti. Ir kai improvizuoji, gali pataikyti, o gali ir nepataikyti. Šiuo atveju per kovidą buvo mokama laikina darbo paieškos išmoka, žmogus turėjo registruotis Užimtumo tarnyboje, bet nebuvo jokių reikalavimų. Tai išėjo, kad daug žmonių, kurie kad ir studijuoja, nėra net pradėję dirbti, registravosi ir tą išmoką gavo. Aišku, gal studentams irgi reikia pinigų, bet jei tikslas padėti tiems, kurie labiausiai skursta, tai nebūtinai tie studentai labiausiai skurdo. Tai išėjo toks neefektyvus lėšų panaudojimas“, – sakė mokslininkas. 

REKLAMA

Pasak N. Černiausko, pasiruošti krizei panaudojus egzistuojančią sistemą būtų efektyviau ir teisingiau, nes žmonės vis tiek bus dirbę ir mokėję įmokas į biudžetą. Analizė rodo, kad palengvinus reikalavimus gauti išmokai ir pailginus jos laikotarpį, išmoką galėtų gauti apie 50 proc. bedarbių. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad 2022 m, gruodžio mėnesį nedarbo išmokas gavo apie 46 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių. 

Nedarbo išmokų srityje mokslininkai dar pasiūlė „Sodrai“ siųsti pranešimus darbo netekusiems asmenims, kokių žingsnių jie turėtų imtis: tai yra, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, pateikti prašymą „Sodrai“ skirti nedarbo išmoką, pateikti trūkstamus duomenis, jeigu matoma, kad kažko trūksta. 

REKLAMA

N. Černiauskas teigia, kad verta padiskutuoti ir apskritai apie nedarbo išmokos didinimą, ypač dirbantiems už minimalią algą, nes žmogui netekus darbo jo išmoka minimalios algos jau nebesiekia, o ilgainiui yra mažesnė už santykinio skurdo ribą.

Tarkime, 2023 metais minimali alga siekia 840 eur „ant popieriaus“ ir 633 eurus „į rankas“, jei papildomai nekaupiama pensijai. Tuo tarpu „Sodros“ skaičiuoklė preliminariai rodo, jog nedarbo išmoka pirmą-trečią mėnesiais siektų 521 eurą, ketvirtą-šeštą – 456 eurus, septintą-devintą – apie 391 eurą. Kita vertus, patys mokslininkai Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje pažymėjo, kad asmenų, Lietuvoje uždirbančių minimalią algą, išmokų pakeitimo rodiklis yra aukštesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausia išmoka – viršija 1000 eurų

Šiuo metu už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, darbdaviai „Sodrai“ moka po 1,31 proc. nuo atlyginimo, o jeigu sutartis terminuota – tada po 2,03 proc. Iš savarankiškai dirbančių asmenų nedarbo draudimą – 1,31 proc. – moka tik individualiųjų įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, visi kiti nedarbo draudimu nedraudžiami. Kadangi dirbant mokamos įmokos, nedarbo išmoka savo esme negali būti laikoma pašalpa ar labdara. 

Praėjusiais metais dirbantieji sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų nei buvo išmokėta išmokų. „Sodros“ duomenimis, 2022 m. gauta 343,6 mln. eurų įmokų ir išmokėta 295,4 mln. išmokų. 

REKLAMA

Norint gauti nedarbo išmoką reikia registruotis Užimtumo tarnyboje ir atitikti pagrindinį kriterijų: tai yra, būti įgijus ne trumpesnį nei 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius ir kas tris mėnesius mažėja. Taip yra dėl to, kad darbo neturintis asmuo skatinamas įsidarbinti. 

Išmoką sudaro pastovioji ir kintama dalis. Pastovioji dalis 2023 metais siekia 197,47 eurus, o kintamoji dalis priklauso nuo buvusio atlyginimo: nuo pirmo iki trečio mėnesio sudaro 38,79 proc. buvusių pajamų „ant popieriaus“, nuo ketvirto iki šešto – 31,03 proc. buvusio atlyginimo, nuo septinto iki devinto – 23,27 proc.

REKLAMA

Šiuo metu nedarbo išmokos maksimumas gali siekti 1039,73 eurus – didesnė būti ji negali. 

Kaip minėta, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, bet kai kuriais atvejais jos mokėjimas gali būti pratęstas. Pirma, pratęsimas įmanomas 2 mėnesiams, jeigu žmogui iki senatvės pensijos liko ne daugiau nei 5 metai ir jis negauna išankstinės senatvės pensijos.

Antra, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas dėl ligos ar traumos tiek dienų, kiek sergama, bet ne daugiau nei 30 dienų.

Trečia, jeigu mokant nedarbo išmoką išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, tai išmokos mokėjimas pratęsiamas dekreto laikotarpiui.

Ketvirta, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas ne ilgiau nei 28 kalendorinėms dienoms kartą per metus tiems asmenims, kurie savo noru gydosi dėl bet kokios rūšies priklausomybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu asmuo pradeda dirbti arba verstis savarankiška veikla, nepriklausomai nuo jo gaunamų pajamų, išmoka ir bedarbio statusas prarandami.

Ragina leisti dirbti ir gauti išmoką 

Seimo narys Tomas Tomilinas kartu su frakcijos kolegomis iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ irgi pateikė keletą siūlymų dėl nedarbo išmokų mokėjimo. Pirmuoju pakeitimu siūloma nedarbo išmokos mokėjimą žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, pratęsti ne 2, o 6 mėnesius. Žinoma, tuo atveju, jei jie negauna išankstinės pensijos. 

„Prielaidų skursti ir prarasti darbą Lietuvoje vyresni darbuotojai turi nemažai. Tipinis darbdavys nori viršvalandžius dirbančio, visas užduotis vykdančio darbuotojo ir apie jokias lengvesnes sąlygas natūraliai senėjančiam darbuotojui net negalvoja. Visa tai tampa pasiteisinimu, kodėl vyresnio amžiaus darbuotojai nėra samdomi, ir netekus darbo jiems ypač sudėtinga susirasti kitą. Žinoma yra gerų išimčių, bet jos, deja, netapo taisykle“, – rašoma aiškinamajame rašte.

REKLAMA

Antruoju pakeitimu iškeliama idėja leisti bedarbiams, kurie gauna nedarbo išmoką, nuo šešto išmokos gavimo mėnesio dirbti pagal darbo sutartį ar individualiai bei kartu gauti išmoką, kuri jau būna ganėtinai sumažėjusi. 

Tokiais pakeitimais džiaugtųsi smulkusis verslas, kuris neretai neranda darbuotojų regionuose, mat žmonės bijo netekti išmokų, ir patys bedarbiai, nes neprarasdami išmokų galėtų imtis iniciatyvos, išbandyti individualią veiklą ar verslą, kurie pradžioje, tikėtina, neatneš pajamų, tačiau ilgainiui leistų susikurti darbo vietą. Toks sprendimas mažins ir nelegalų darbą, kai gaudami bedarbio išmoką žmonės uždarbiauja nelegaliai, tad valstybė praranda ir išmokas, ir įmokas“, – sako politikai. 

REKLAMA

Vilniaus universiteto ekonomistas N. Černiauskas šiuos siūlymus įvertino teigiamai, sakydamas, jog priešpensinio amžiaus žmonėms Lietuvoje daug sunkiau rasti darbą: darbdaviai šių žmonių gali nenorėti įdarbinti, suvokdami, jog jie trumpai dirbs, o vyresnio amžiaus žmonės lieka be darbo ir be pajamų laukti pensijos. „Jeigu yra tam resursų, būtų labai gerai“, – teigia mokslininkas. 

Pašnekovas teigiamai įvertino ir antrąjį siūlymą dėl leidimo bedarbiams nuo šešto mėnesio ir dirbti, ir gauti sumažėjusią išmoką, nes tai būtų tarsi skatinimas dirbti padedant valstybei. „Toks perėjimo etapas būtų visai logiškas“, – teigia N. Černiauskas, pridurdamas, kad kartu reiktų tokius žmones stebėti, žiūrėti, kaip jiems sekasi, nes kai kuriais atvejais reikia ne tik piniginės pagalbos, bet ir socialinių paslaugų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad visi siūlymai dėl nedarbo draudimo sistemos yra vertinami sisteminiu požiūriu. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų