„Pirmiausia, didelė užuojauta tėvams. Labai gaila, kai tokiomis temomis kalbame tik įvykus nelaimėms, nes tai yra viena iš tų, kurių tikrai galima išvengti“, – pokalbį pradeda Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos chirurgas Benediktas Jonuška.
Chirurgas akcentuoja, kad keturračiai apskritai nėra vaikams sukurta ir pritaikyta priemonė.
„Pradėsiu nuo to, kad vaikams iki 18 metų nėra rekomenduojami nei keturračiai, nei bagiai, nei kitos elektrinės priemonės dėl to, kad dažniausiai dar nevisiškai būna suformavę žmogaus orientaciniai mechanizmai. Ir bendrai – mažai patirties, veikia jaunatviškas maksimalizmas. Tuomet pamatome rimtesnes traumas“, – komentuoja B. Jonuška.
Traumų fiksuoja daugiau
Anot chirurgo, per pastaruosius 3–4 metus gydytojai pastebi traumų, susijusių su keturračiais, augimą.
„Tos traumos dažniausiai būna rimtesnės. Tai yra kaulų lūžiai su dislokacijomis, vidaus organų sužalojimai, galvos smegenų sukrėtimai, kraujavimai smegenys, kaukolių lūžiai.
Būtų galima papasakoti ne vieną istoriją. Nebūtinai po to, kai apsivertė – galima ir iškristi iš keturračio. Buvo atvejis, kai iš jo iškrito vienas brolis, o kitas jį pervažiavo. Kiti atvejai, kai iškrito ir pataikė į akmenį, atsitrenkė į medį, į stulpą ir taip toliau“, – pasakoja chirurgas.
Viena iš priežasčių, kodėl traumos tokios sunkios, yra didelis greitis. Taip nutiko ir Kelmės rajone – nepasirinkus saugaus greičio, bandant apsisukti keturratis apvirto.
„Pagrindinė žinia ir yra ta, kad vaikų ant keturračių neturėtų būti. Nesvarbu, ar jie patys važiuoja, ar juos veža, ar kitaip keliauja. Tai yra tokios transporto priemonės, su kuriomis traumos įvyksta galbūt retai, bet mes savo darbe matome tikrai skaudžių patirčių: mokyklinukai su lūžusiais šlaunikauliais, išnirusiais klubais ir kitais sužalojimais“, – vardija B. Jonuška.
Deja, tėvus ši žinia ne visuomet pasiekia. Neretai suaugusieji ne tik vėžina vaikus keturračiais, bet ir patys nuperka mažesnius jų atitikmenis.
„Teko girdėti, kaip penkiamečiui tėvai renka keturratį dovanų gimtadienio proga. Man nesuprantami tokie dalykai. Kai suaugusieji patys vairuoja ir yra atsakingi už save, jie priima sprendimus, bet kai jie atsakingi dar ir už vaikus, matom, kad tikrai įvyksta nelaimių, kurių niekam nelinkėtume“, – sako B. Jonuška.
Paspirtukai, riedžiai ir kita – kas saugiau?
Šiuo metu itin populiarios įvairios mikrojudumo priemonės, tai yra paspirtukai, riedlentės, riedžiai ir kita. Dažnai jie tampa pirmosiomis vaikų transporto priemonėmis, tačiau su jomis taip pat įvyksta daug traumų.
Kalbėdamas apie jas, B. Jonuška transporto priemones išskiria į dvi grupes: variklines ir nevariklines. Pastarosios šiek tiek saugesnės (atsižvelgiant į traumų skaičių ir sudėtingumą), nors apsaugos priemonės važiuojant jomis yra būtinos.
„Taip, vaikams rekomenduojame būti aktyviais ir turėti paspirtuką, triratuką, dviratį, riedlentę, riedučius ar kitus dalykus ir judėti. Žinoma, apsaugos priemonės, tokios kaip šalmai, alkūnių, kelių, riešų apsaugos yra būtini tiek pagal kelių eismo taisykles, tiek pagal gydytojų rekomendacijas.
Pavyzdžiui, šalmas yra paprasčiausia priemonė, apsauganti nuo rimtų traumų – jos efektyvumas siekia iki 88 procentų. Dviratininkai, kurie dėvi šalmus, tris kartus rečiau žūsta eismo įvykiuose“, – paaiškina chirurgas.
Elektrinės transporto priemonės yra kita kategorija. Anot B. Jonuškos, jas vairuojant kur kas dažniau patiriamos traumos, kurios dažniausiai būna ir sunkesnės.
„Jeigu kalbame apie nevariklines priemones, įvykus traumai dažniausiai pasveikstama be pasekmių – dažniausiai tai būna sumušimai. Bet kai kalbame apie elektrinius paspirtukus, keturračius, benzinines ir kitas priemones, traumos dažniausiai būna daug rimtesnės. Tada jau kalbame ir apie pasekmes visam gyvenimui“, – pasakoja gydytojas.
„Prisimenu situaciją, kai mergaitė su keturračiu išvertė garažo sieną. Buvo labai skaudžių pasekmių“, – priduria jis.
Įtemptas rugsėjis – gydytojai fiksuoja traumų šuolį
Chirurgas pastebi, kad šiais metais rugsėjis yra itin darbingas. Bent jau Šiauliuose, kur B. Jonuška konsultuoja pacientus.
„Buvome įpratę, kad rugsėjui prasidėjus vaikai grįžta į mokyklas, į gyvenimo vėžes ir tų traumų sumažėja. Tačiau šiais metais, lyginant su vasaros pabaiga, Šiauliuose pastebime net ir padidėjimą. Vaikai susitraumuoja ir namuose, ir mokykloje, ir už mokyklos ribų. Taig galbūt galima susieti ir su šiltesniais orais ar gražesnėmis dienomis“, – svarsto vaikų chirurgas.
Anot jo, traumų būna įvairių, tačiau vyrauja tos, kurios susijusios su šiltojo sezono pramogomis: batutais, dviračiais, paspirtukais ir kt.
Gydytojais primena, kad skubi pagalba apima pirmąsias 48 valandas po traumos. B. Jonuška sako, kad dauguma vaikų tėvų į tai žiūri atsakingai ir vaikus atveža laiku, nors pasitaiko įvairių situacijų.
„Norėčiau pagirti tėvus ir kitus artimuosius, kurie per tas dvi paras ir kreipiasi. Nors pasitaiko tokių atvejų, kai atvyksta po savaitės ar dviejų, kai jau negerėja situacija, bet tokių yra vienetai“, – priduria jis.
Kelmės rajone žuvo mažametė
Sekmadienį, rugsėjo 20 d. apie 12:53 val. Kelmės rajone, Raudgirio kaime, miške, vyras (gimęs 1988 m.), vairuodamas lengvąjį keturratį „Polaris RZR“, jo nesuvaldė ir apvirto.
Eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi mažametė (gimusi 2017 m.).
Po to, kai apsivertė keturratis, mergaitė dar apie dvi valandas kankinosi – medikai jos mirtį konstatavo 14:40 val.
Lemtinga klaida ir vėl tapo nesaugus greitis.
Viešėjo pas močiutę
Raudgirio kaimas, kuriame įvyko tragedija, priklauso Kražių seniūnijai.
Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas sako, kad šeima nebuvo vietinė. Esą mergaitė lankėsi pas artimuosius.
„Taip, pas močiutę buvo atvažiavę“, – patikslino seniūnas.
Kokie ryšiai sieja vyrą ir žuvusią mergaitę, policija iš pradžių nekomentavo. Portalo tv3.lt žiniomis, vyras buvo žuvusios mergaitės vyras krikštatėvis.
Keturračio nesuvaldė apsisukdamas aikštelėje
Telšių apskrities policija nurodo, kad tragedija pasibaigęs apsivertimas įvyko miško aikštelėje. Vairuotojas apsisukdamas miško aikštelėje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir apsivertė.
Keturratį vairavęs vyras buvo blaivus.
Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam paskirtos trys kardomosios priemonės.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
