Po sunkių Kasčiūno kaltinimų – emocingas Anušausko atkirtis: „O kiek visa tai kainuos?“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nausėda įvertino savo kadenciją: „Visais šitais atvejais aš tikrai ėjau aukštai iškėlęs galvą“

Kasčiūnas Kyjive susitiko su Ukrainos gynybos ministru

Kasčiūnas: tikimės, kad „Rheinmetall“ Lietuvoje pradės veikti jau kitų metų pabaigoje

Pristatymą pradėjęs L. Kasčiūnas teigė, jog nors karo komendantūros veiks karo padėties metu, ruoštis reikia jau dabar. Karo komendantūrų tikslas – suteikti galimybę rezerve esantiems, bei kitiems prie gynybos norintiems prisidėti piliečiams karybos žinių, integruoti į bendrą Krašto apsaugos sistemos architektūrą.

Ministras teigė, jog karo komendantūras sudarys keturios esminės dalys:

• Dalis krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopų – prie komendantūrų bus priskiriamos specifinės kuopos.
• Parengtojo rezervo dalis, kuri nėra priskirta aktyviam rezervui. Anot L. Kasčiūno, tai būtų apie 80 tūkst. karių, kurie būtų kviečiami į komendantinius vienetus.
• Komendantiniai šauliai, kurių dabar yra apie 1,5 tūkst., bet planuojama plėsti iki 2,5 tūkst.
• Ginklų savininkai, gebantis valdyti ginklą ir norintys prisidėti prie šalies gynybos – jie taip pat galės registruotis.

Savo ruožtu KAM pateikia pasiūlymus, kaip į komendantinius mokymus būtų galima pakviesti ne tik aktyvaus rezervo karius, bet ir kitus piliečius, nusiteikusius ginti valstybę.  

„Siūlome pakeitimus karo prievolės įstatyme, numatyti galimybę šaukti karius tiek iš parengtojo rezervo, tiek iš neparengtojo. Tokiu būdu kviestume karius iš parengtojo rezervo pagal kariuomenės poreikius, tie asmenys turėtų atitikti sveikatos būklės reikalavimus“, – aiškino KAM teisininkė Judita Nagienė.

Kilo konfliktas

Karo komendantūrų organizavimui taikos metu anksčiau nepritarė opozicinės jėgos, o šį kartą jų prasme suabejojo buvęs Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Anot jo, šiuo metu prioritetas turėtų būtų rengti kariuomenę, didinti rezervą – būtent dėl to, anot A. Anušausko, karo komendantūros būna aktyvuojamos karinės padėties metu. A. Anušauskas taip pat ministro L. Kasčiūno klausė, kiek gi kainuos karo komendantūrų rengimas taikos metu.

„Tai pareikalaus papildomų resursų, tad būtų gerai žinoti kiek“, – klausė buvęs Krašto apsaugos ministras.

Atsakydamas į užduotus klausimus, L. Kasčiūnas pasirinko puolimo taktiką ir apkaltino buvusį ministrą neveiksnumu – anot L. Kasčiūno, įstatymų pakeitimai galėjo būti priimti nors ir prieš du metus.

„Gerbiamas Arvydai, viskas būtų daug paprasčiau, jei šį sprendimą būtume įgyvendinę bent prieš du metus, kai NSGK siūlė. Jau visi klausimai būtų atsakyti, struktūra būtų pertvarkyta“, – rėžė L. Kasčiūnas.

„Man labai gaila, kad tik dabar verčiam šį puslapį, nors galėjom tai padaryti daug anksčiau“, – vėliau pridūrė L. Kasčiūnas.

Į tokius pasisakymus ne mažiau piktai sureagavo ir A. Anušauskas.

„Atleiskit, jūs jau ne Seimo narys, dėl to prašau atsakykit į klausimą“, – atšovė A. Anušauskas.

Tuomet L. Kasčiūnas teigė, jog būtų klaidinga tikėtis karo metu sklandžiai suorganizuoti karo komendantūrų veiklą.

„Didžiausia klaida yra galvoti, kad karo padėties metu ši struktūra veiks būtent taip, kaip ji turėtų veikti. Ukrainiečiai aiškiai sako – prireikė trijų mėnesių, kad susiformuotų civilinė-karinė administracija karo padėties metu“, – aiškino Krašto apsaugos ministras.   

„Kaip tu sukontroliuosi, kas ateina į komendantūrą, kaip tu juos parengsi? O taikos metu ruošiantis visa tai išsisprendžia“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras neatsakė, kiek gi konkrečiai kainuos karo komendantūrų paruošimas, tačiau anot jo, išlaidos būtų „minimalistinės“, papildomai peržiūrėti biudžeto nereikėtų.

Ne pirmas nesutarimų atvejis

Apie nesutarimus tarp buvusio ir esamo Krašto apsaugos ministrų buvo kalbama ir anksčiau. O visai neseniai tai oficialiai patvirtino šiuo metu NSGK pirmininko pareigas einantis, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

„Vyko nematoma kova, kurios viešoje erdvėje galbūt ir nesimatė, bet vis dėlto tam tikri darbiniai santykiai buvo, kur buvo kažkokie nesutarimai ir tiesiog buvo pasiūlyta buvusiam ministrui pasitraukti“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė A. Pocius.

NSGK pirmininko manymu, traukdamasis iš ministro pareigų A. Anušauskas tiesiog praleido progą patylėti. „Galbūt tiesiog praleido progą patylėti. Kartais kai išsprūsta tie žodžiai, kurių atgal susigrąžinti negali, tiesiog įvyksta faktas. Todėl yra gerai neskubėti su kažkokiu atsakymu, pasakymu, galbūt geriau nutylėti ir viskas tada būna gerai“, – sakė A. Pocius, turėdamas omenyje buvusio ministro pasisakymus apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

„Supraskime žmogaus psichologinę būseną, kai tavęs paprašo pasitraukti iš pareigų, tai žmogus tuo metu turbūt jaučiasi tikrai nelabai gerai. Ir tokioje situacijoje turbūt suveikė emocijos ir noras kažkaip save galbūt pateisinti, apginti ir tokia reakcija, galbūt, ir įvyko“, – svarstė NSGK pirmininkas.