Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Egzekuciją parke stebėjo ir filmavo būrys paauglių
Prieš beveik pusantros savaitės Marijampolėje, pagrindiniame miesto parke, dvylikametė kitų paauglių akivaizdoje surengė tikrą egzekuciją kitai bendraamžei. Smūgiai telefonu į galvą, spyriai kojomis, o visa tai stebėjo ir filmavo aplinkiniai.
Pareigūnų teigimu, 12 metų paauglė sudavė keliolika smūgių. Šaltinių teigimu, mergaitei lūžo šonkauliai. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas patikina, jog 8 paaugliai, dalyvavę konflikte, jau yra nustatyti ir apklausiami.
„Tai asmenys, kurie yra dalyvavę tam įvykyje, kur veiksmai buvo atliekami arba kiti, kur filmavo, tai yra žinomi, procesas atliekamas ir asmenys tiesiog yra apklausiami“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.
Kadangi prieš 12-metę smurtavo nepilnametė, šiuo atveju apie asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra kalbama.
„Ji nėra subjektas pagal baudžiamąją teisę. Galime kalbėti apie kitų poveikio priemonių taikymą, kurios nėra baudžiamosios tikrai ir apie atsakomybe tėvų. Bet anksti vertinti viską, kol vyksta procesas nenorėčiau detaliau komentuoti“, – kalbėjo M. Draudvila.
Gyventojai reikalauja pokyčių
Policijos duomenimis, palyginus šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, paauglių nusikalstamumas sumažėjo 10 procentų. Pasak pareigūnų, dažniausiai rizikingas elgesys prasideda dar ankstesniame amžiuje – vidutiniškai apie 13 su puse metų.
„Pradžia nusikalstamiems veiksmams gali būti ir ilgalaikės patyčios, kurios vėliau iššaukia tam tikras pasekmes. Kai policija reaguoja į įvykį, mes jau kalbame apie pasekmes, kurios kilo. Veiksmai ir darbas su nepilnamečiais turėtų būti atliekami iki to“, – aiškino M. Draudvila.
„Ta atsakomybė turėtų būti tolygi, kaip ir smurtautojo, nes tas, kas stebi, kas filmuoja, kas įdeda video, lygiai taip pat irgi turėtų griežtą atsakomybę“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Išimtiniais žiauriais atvejais nepilnamečiai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn nuo 14 metų, bet bendra taisyklė – nuo 16 metų.
Net 65 tūkst. gyventojų pasirašė peticiją, kad už smurtinius nepilnamečių nusikaltimus atsakomybė turėtų būti griežtesnė.
„Jie kažkaip tos asmeninės atsakomybės nejaučia. Tėvai sumokės baudą ir mes toliau darysim, ką norime.“
„Bausmės nepadės, čia blogas auklėjimas.“
„Nejaučia tos drausmės. Anksčiau tėvai daugiau... Tėvai turi daugiau kreipti dėmesį.“
„Kas be ko reikia griežtinti. Nesvarbu, kad jis 12 metų, ar kiek. Yra spec. kolonijos, spec. mokyklos – varyti tenai. Čia baisu darosi, į miestą neina išeiti.“
Valdžios atstovai apie baudžiamosios atsakomybės kartelės mažinimą nekalba
Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės teigimu, dažniausiai paauglių smurtą paskatina smurtas šeimoje ar artimoje aplinkoje.
„Beveik 45 apklaustieji taikytų fizines bausmes priklausomai nuo aplinkybių. Nesutvarkytas kambarys – nusukti ausį yra okei, neparuoštos pamokos – timptelėt už plaukų yra okei. Tai persikelia į vaikų santykį“, – pasakojo vaiko teisių tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
„Kartelės žeminimas nebūtų efektyvi priemonė, jeigu nėra pakankamos prevencinės programos vaikams“, – minėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė.
Tiesa, atsakymo, kaip pažaboti paauglių smurtą neturi ir pati ministrė I. Ruginienė. Ministerija ruošia sąrašą priemonių, kaip atpažinti smurtą, kur kreiptis, tačiau realių veiksmų stinga.
„Informacija turėtų būti ant vienlapio visose įstaigose išplatinta. Kiekviename mokyklos kabinete, sveikatos priežiūros įstaigose“, – pridūrė I. Ruginienė.
Šalį sukrėtė ir dar vienas rezonansinis atvejis. Gruzdžių socializacijos centre, Kunionių skyriuje keturiolikmetė pareiškė patyrusi seksualinį priekabiavimą iš 60 metų darbuotojo.
Merginos teigimu, vyresnio amžiaus budėtojas lietė krūtinę, siūlė atlikti lytinio pobūdžio veiksmus. Paauglę atstovaujantys Kuršėnų šeimos namai patvirtina, kad dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas.
„Mergaitė pas mus, į mūsų įstaigą grįžusi atostogų. Vaikas turi tėvą, šeimą, kuri taip pat siekia rūpintis savo vaiku ir užtikrinto jo interesus, vaikas su tėčiu bendrauja, bendradarbiauja kartu“, – tikino „Kuršėnų šeimos namai“ direktorė Kristina Navickienė.
Gruzdžių socializacijos centro direktorius apie galimą priekabiavimą gyvai nekomentuoja – esą pasirašė pasižadėjimą nekalbėti, kol įstaiga vykdo vidinį tyrimą.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
