Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl griežtesnės kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimo.
Už tokį siūlymą balsavo 98, prieš – 3, susilaikė – 2 parlamentarai.
Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo siūlymui ir reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Politologas Lašas: Nausėda buvo proto balsas
Klaipėdos universiteto (KU) politologas Ainius Lašas antradienį vykusį balsavimą Seime vertina pozityviai. Anot politologo, šalies vadovas parlamentarams pasiūlė kompromisą – nepaneigė, kad kartelės reikia, bet pavėlino idėjos įgyvendinimą.
„Atidedant įgyvendinimą, atsiranda galimybė pasidaryti daugiau namų darbų, bet pats principas nesikeičia ir yra aiškiai pasiunčiamas signalas“, – kalbėjo politologas.
A. Lašas anksčiau vykusį balsavimą, kurio metu buvo atmestas dešimtokų patikrinimo kartelės griežtinimas, vadina instinktyviu balsavimu „prieš“. Socialdemokratai balsavo prieš sprendimus, kuriuos ankščiau priėmė konservatorių valdžia, kalbėjo politologas.
„Prieš tai kažkokius žingsnius žengė konservatoriai, dabar atėjo socialdemokratai. Konservatoriai yra mūsų priešai, vadinasi, jie daro blogus sprendimus ir mes balsuojam kitaip. Šiuo atveju prezidentas ir buvo proto balsas, kuris pasakė, kad „Žinote, gal sprendimas, laiko prasme, yra per ankstyvas, bet principo prasme yra teisingas“ – komentavo A. Lašas.
Švietimo sistema „jau senokai negaluoja“
Antradienį vykusio Seimo posėdžio metu parlamentarai ne kartą kalbėjo, kad švietimo sistema nebuvo pasiruošusi įtvirtinti griežtesnius reikalavimus dėl dešimtokų ugdymo pasiekimų patikrinimų. A. Lašas sako, kad Lietuvos švietimo sistema „jau senokai negaluoja“. Tačiau politologas kelia klausimą, ką socialdemokratai ruošia keisti, kad švietimo sistema gerėtų.
„Tiesiog bandoma viską stabdyti ir sakyti, kad dabar reikia stabilumo. Be abejo, kad stabilumas padeda ir tai yra svarbu, bet taip pat reikia turėti viziją: ką keičiame, kaip keičiame ir kaip visuma pasikeis? [...] Yra nemažai sekančių, kad sistema neveikia, nepasirengusi“, – kalbėjo politologas.
Todėl, pasak politologo, reikėtų numatyti, kokius darbus per ateinančius kelerius metus reikia padaryti, kad švietimo sistema būtų pasirengusi pokyčiams. Vis dėlto optimaliai pasirengti pokyčiams neįmanoma, sako politologas.
„Sistema niekados nėra ideali ir atitinkanti visus lūkesčius bei dienos iššūkius“, – kalbėjo jis.
„Balsavimas iš pradžių viską atmetant, o dabar jau patvirtinant prezidento veto, rodo, kad patys socialdemokratai nelabai susigaudo, ko jie nori ir kaip jie nori tai pasiekti“, – pridūrė politologas.
Anot politologo, panašu, kad socialdemokratai šiuo metu siekia stabilumo, tačiau, kaip pažymi A. Lašas, tai nėra tikslas.
„Jeigu konservatoriai iš savo pusės turėjo kažkokią viziją, bet viską forsavo, nespėdami padaryti bandydavo įgyvendinti ir dėl to buvo labai daug įtampų, skylių, nepasirengimo, tai dabar neaišku, ko socialdemokratai nori ir ko siekia. Iš esmės siekiama bendro stabilumo, ramybės, bet tai ne tikslas – jis niekur neveda“, – kalbėjo A. Lašas.
Opozicija kritikavo švietimo ministrę
Posėdžio metu opozicija negailėjo kritikos švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei. A. Lašas sako, kad iš švietimo ministrės girdimas nuogąstavimas, jog kai kurie mokiniai nesugebės baigti gimnazijų, nesutampa su rinkos tendencijomis.
Panašu, kad dirbtinis intelektas pakeis darbo rinką ir po kiek laiko didės poreikis žmonėms, turintiems profesinių mokyklų išsilavinimą, kalbėjo politologas.
„Kodėl sistema neorientuojama į profesinę plotmę, kurioje ir bus tie darbai, kurie galės užtikrinti jaunimui karjerą? Tai reikia komunikuoti, kalbėti, o ne kišti opciją po kilimu ir sakyti, kad visi turi teisę į didesnį išsilavinimą“, – kalbėjo A. Lašas.
Seimas pritarė prezidento veto
Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo siūlymui ir reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
