Po istorijos, kai paaiškėjo, kad Baltarusijos valdžiai buvo perduota informacija apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas, dviem Teisingumo ministerijos darbuotojams pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Įvykį tirianti darbo grupė nenustatė tokio fakto, kad duomenys buvo perduoti neteisėtai, tačiau neatmeta, kad galimai buvo išnaudotos ne visos galimybės, jog toks incidentas nenutiktų.
Po to, kai į viešumą iškilo istorija apie Baltarusijai išduotą informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas, iš pareigų pasitraukė tuometė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vadovė Aušra Bernotienė.
Minėtąsias sąskaitas buvo atidaręs Alesius Beliackis, kuris dabar Baltarusijoje yra kaltinamas mokesčių vengimu ir jam gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nebuvo pasinaudota visais instrumentais neišduoti duomenų Baltarusijai
Oficialiai pripažinta, kad galimai nebuvo pasinaudota visais instrumentais neišduoti duomenų apie Baltarusijai žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas.
„Darbo grupė nenustatė fakto, kad duomenys buvo perduoti neteisėtai, tiesiog nustatė aplinkybes, kad galbūt kai kuriais mechanizmais buvo nepasinaudota, kurie būtų leidę duomenų neišduoti. (...) Panašu, kad apskritai ES šalys, ne tik Lietuva, buvo testuojamos, kaip čia ką galima pasiekti ir gauti. Ir, deja, Lietuvoje, kaip ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje, nepavyko užtikrinti, kad jautrūs duomenys nebūtų atiduodami, ir nebuvo pakankamai įvertintos visos aplinkybės“, – išvadas komentavo teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Pasak darbo grupei vadovavusio Premjero patarėjo užsienio politikos klausimais Laimono Talat-Kelpšos, buvo nustatyta, kad teisinės pagalbos prašymas, kurio Lietuvos Respublika sulaukė iš Baltarusijos, ne visiškai atitiko galiojančios dvišalės sutarties reikalavimus.
Darbo grupė konstatavo, kad Užsienio reikalų ministerija informuodavo Lietuvos institucijas apie Baltarusijos ir mūsų šalies santykius, tačiau ta informacija buvo bendro pobūdžio, todėl žmonėms, tiesiogiai nedirbantiems su užsienio politika, galėjo nepakakti informacijas pasidaryti išvadoms konkrečiam atvejui.
Vyriausybės vadovo patarėjas priminė, kad jau buvo viešai atsiprašyta dėl tokios situacijos susidarymo, ir patikino, kad yra ieškoma, kaip padėti nukentėjusiajam.
Po tarpžinybinės darbo grupės išvadų Teisingumo ministerija nusprendė pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl dviejų savo darbuotojų veiksmų. Priklausomai nuo nusižengimo, jei jis bus įrodytas, jiems gresia nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Teisingumo ministras šiuo atveju siūlo neskubėti ir ragina susilaikyti nuo skubotų išvadų.
Užsienio reikalų ministerija, pasak viceministro Evaldo Ignatavičiaus, tarnybinių tyrimų dėl šios istorijos nepradės.
Kreiptasi į Teisėjų tarybą, kad įvertintų Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjo veiksmus vykdant prašymą.
Lietuvos banko prašoma pateikti Vyriausybei išaiškinimą dėl to, kaip bankai turėtų vykdyti savo prievolę pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją.
Kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą ir Užsienio reikalų ministeriją, kad jie pagal galiojančią nacionalinio saugumo grėsmių sistemą preventyviai giliau ir atidžiau įvertintų, kokios dar kitos grėsmės gali iškilti įvairiose gyvenimo srityse.
Pavesta atskiroms tarnyboms konsultuotis dėl teisinės pagalbos prašymų.
„Šis vienintelis atvejis atskleidė tam tikras sistemines problemas, kurios egzistavo visus dvidešimt metų, konsultavimosi tarp atskirų žinybų nepakako. Todėl daugiausia dėmesio skiriame, kaip pasiekti, kad sisteminės spragos būtų užtaisytos“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Taip pat nuspręsta gerinti koordinavimą, keitimąsi duomenimis ne tik Lietuvoje, bet ir inicijuoti tam tikrų europinių mechanizmų sukūrimą.
„Dvišalio susitikimo metu su Lenkijos teisingumo ministru sutarėme ieškoti galimybių ir su draugiškomis Europos Sąjungos šalimis, šiuo atveju su Lenkija, keistis duomenimis apie tuos atvejus, kai buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą trečiosioms šalims, kad nepapultume nė viena šalis į tokią situaciją, kad kai vienoje šalyje nesuteikiama pagalba, kreipiamasi į kitą, o galbūt joje bus praslysta. (...) Galbūt tai galės pasitarnauti kaip pagrindas ir europiniam instrumentui“, – sakė R. Šimašius.
ELTA primena, kad po to, kai į viešumą iškilo istorija apie Baltarusijai išduotą informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ finansavimui skirtų sąskaitų operacijas, iš pareigų pasitraukė tuometė Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vadovė Aušra Bernotienė.
Minėtąsias sąskaitas buvo atidaręs Alesius Beliackis, kuris dabar Baltarusijoje yra kaltinamas mokesčių vengimu ir jam gresia iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Duomenis Baltarusijos valdžiai buvo išdavusi ir Lenkija. Kai tai paaiškėjo, atsistatydino šios šalies Generalinės prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo departamento vadovas Krzysztofas Karsznickis, o jo pavaduotoja atleista.
