Pinigų mokytojams yra, bet jie eina betonui

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti.

33

Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln. eurų bendrajam ugdymui, 96,7 mln. eurų profesiniam mokymui, o 445,6 mln. eurų – aukštajam mokslui ir tyrimams. Iš Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) skirtų lėšų apie 96 mln. susijusios su pedagogų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimais.

(33 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Streikuojantys mokytojai ŠMM

Švietimui, palyginti su 2018 metais, kitąmet papildomai atriekiama 189 mln. eurų. Vyriausybė numato, kad ši suma bus skiriama pedagogų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, švietimo, mokslo ir studijų kokybei gerinti.

2019 metais švietimo įstaigų modernizavimui ir infrastruktūros gerinimui ketinama skirti kiek daugiau nei 12 mln. eurų. Dar 9,5 mln. kitąmet skiriama mokyklų pastatų, erdvių, priemonių ir transporto modernizavimui.

Pinigai mokykloms, bet ne mokytojams

Tačiau didelės išlaidos švietimui anaiptol nereiškia didelių investicijų į pedagogus. Štai „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad Lietuva į švietimą investuoja daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.

„2016 m. viešojo sektoriaus išlaidos švietimui sudarė 5,2 proc. BVP, tai yra net daugiau nei ES vidurkis, kuris siekė 4,7 proc. <...> Viduriniam ugdymui skiriama 1,8 proc. BVP – tik kiek mažiau nei ES vidurkis, siekiantis 1,9 proc. BVP, bet daugiau nei latviai, estai, vokiečiai, švedai ar danai. Aukštesniajam ir aukštajam mokslui taip pat skiriame daugiau nei ES vidurkis“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė L. Galdikienė. 

REKLAMA

Čia pat ji priduria, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2018 metų švietimo ataskaitoje „Education at glance“ matyti, kad didžiąją investicijų dalį suvalgo nekilnojamasis turtas.

„Prie to greičiausiai prisideda didelis mokyklų tinklas ir noras ES lėšomis paremontuoti net tas mokyklas, į kurias eina vos keli mokiniai. Visgi didelės išlaidos ilgalaikiam turtui reiškia, jog einamosioms išlaidoms, įskaitant ir atlyginimus, lėšų lieka mažiau“, – pastebėjo ekonomistė.

EBPO ataskaitoje akcentuojama, kad pedagogai Lietuvoje sparčiai sensta, beveik pusei šalies mokytojų – daugiau nei 50 metų. Tai pat pažymima, kad pradedantys Lietuvos pedagogai uždirba dvigubai mažiau, nei EBPO šalių vidurkis, bet daugiau nei Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos pedagogai. Vis dėlto EBPO įžvelgia, kad net kylant karjeros laiptais šalies pedagogų atlyginimas kyla itin mažai ir yra vienas prasčiausių tarp organizacijos narių.

Mokinių mažėja, išlaidos pastatams auga

Analogišką išvadą pernai priėmė ir Valstybės kontrolė, atlikusi švietimo tinklo auditą. Kaip rodo audito duomenys, 2014–2016 m. Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo beveik 14 tūkst., mokyklų – 49, o finansavimas švietimui išaugo 113 mln. eurų. Anot Valstybės kontrolės, išlaidos mažoms klasėms išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Nuo 2014 m. iki 2017 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjo beveik visose savivaldybėse, kai kuriose (Pakruojo r., Skuodo r., Pagėgių sav.) – net penktadaliu. Per šį laikotarpį mokinių padaugėjo tik Vilniaus ir Klaipėdos miestuose ir rajonuose ir Palangoje. 2016–2017 m. m. Vilniaus r. pagrindinės mokyklos klasėje vidutiniškai buvo 3,11, o Panevėžio m. gimnazijoje – 29,12 mokinio.

Valstybės kontrolė pastebėjo, kad išlaidos mokyklų išlaikymui galėjo nemažėti dėl to, kad tvarkydamos mokyklų tinklą savivaldybės linkusios neuždaryti mažų kaimo mokyklų. Jos tik reorganizuojamos.

REKLAMA

Trūksta politinės valios

Sistema, kurioje, net ir mažėjant vaikų skaičiui, auga išlaidos mokyklų pastatams, yra ir politinė problema, mano Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

„Dabartinė valdžia realiai atstovauja daugiau regionų žmonėms ir regioniniams rinkėjams, nenori daryti šitų skausmingų sprendimų. Jie nori kalbėti apie tai, kaip jie rems kaimą, kaip rems regionus, mažas mokyklas, bet jie nenori prisiimti atsakomybės ir sakyti, žiūrėkit, iš tikrųjų reikia kažką keisti“, – tv3.lt sakė A. Lašas.

Jis sako pasigendantis valdžios plano, kaip spręsti silpnų, bet daug lėšų suvalgančių, mažų mokyklų problemą.

„Koks yra planas pakeisti kokybę tose mokyklose? Kas pasikeis, jeigu mokytojai neturi krūvio ir jie važinėja tarp trijų mokyklų, kad jį susirinktų. Tai kokia ten kokybė bus? Ar mes finansuojame egzistavimą kaimo mokyklų ar valstiečiai realiai turi planą pakeisti kokybę? Aš to plano nemačiau. Ir profsąjungos nekalba apie tai. Čia ne pinigų esmė, pinigų sistemoje yra dar nemažai. Klausimas, kaip mes juos naudojame dabar, kaip juos efektyviau panaudoti“, – klausimą kėlė A. Lašas.

Anot dekano, neužtenka vien optimizuoti mokyklų tinklą, taip pat reikia rūpintis mokytojų kompetencijos kėlimu, nes jie „sudaro esminę mokyklos atramą, šerdį“. Be to, pažymi A. Lašas, švietimo sistemoje trūksta pasitikėjimo ir asmenų, kurie bendruomenę telktų pokyčiams.

„Turi būti žmogus, kuris turi viziją ir yra telkiantis. Reikia pradėti nuo telkimo, vizijos, kad parodytume žmonėms, kur galima nueiti, o ne automatinės reformos dar vienos. Vienas iš žmonių turėtų būti ministras, premjeras, bet kol kas jis nesielgia taip, kaip turėtų elgtis. Kuo daugiau toje grandinėje yra telkiančių, tuo geriau“, – sakė A. Lašas.

Streikuoja dėl didesnių atlyginimų

Dalis šalies pedagogų jau penktą savaitę streikuoja dėl etatinio apmokėjimo modelio ir per mažų atlyginimų.

REKLAMA

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pedagogų daugiau nei savaitę nakvoja ir žada toliau nakvoti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.


Rašyti komentarą...
s
seimuns
2018-12-13 06:37:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
o kaip kitaip nupyzdinsi euriukus? per betona ramiau,nestreikuos...
Atsakyti
0

J
Janina
2018-12-13 11:17:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atstipeikekt lietuvos vadovai, mokyklu direktoriai, švietimo skyriai yra apdalinami viskuo, ir mašinas remontuoja mokyklos saskaita, direktoriai iš mokyklu renovacijos savo namus , butus tvarkosi, taip yra visur, o kol buvo mokinio krepšelis dovanos eidavo visomis imanomomis kryptimis, todel ir streikai mokytoju tarpe, o kur savivaldybes tvirtos, jokiu streiku nera, paanalizuokit, pagal rajonus, pagal mokyklu direktoriaus statusą.
Atsakyti
0

A
Asta
2018-12-13 10:41:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aišku, reikėtų labai pagalvoti tvarkant mokyklų pastatus. Bet labiausiai pinigus ryja tokie kaip MOSTA ir pan. įstaigos. O kur dar neaiškūs projektai, konkursai. Paskelbia, pav., kažkokį x modernizavimo (lyderiavimo, efektyvinimo, aktyvinimo, atnaujinimo, tobulinimo) konkursą, laimėtojams atitenka tam tikra suma, o didžioji dalis iššvaistoma organizavimui, sklaidai, viešinimui, ir kt. Va, ko reikėtų atsisakyti, tada liktų pinigėlių ir atlyginimams kelti
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų