Seimo pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė pasiūlė 320 Lt (iki 800 Lt) padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio dalį ir nedidinti minimalios algos. Pramoninkų konfederacija siūlo padidinti minimalią algą 100 litų, bet reikalauja, kad būtų padidinta ir jos neapmokestinama dalis.
Minimali alga daugiausia mokama mažose įmonėse, kuriose dirba iki 4 samdomų darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, jose dirba apie 53 tūkst. darbuotojų. Taigi jiems reikėtų papildomai išmokėti per metus apie 90 mln. litų. O padidinus neapmokestinamą pajamų dalį visiems darbuotojams, jų tarpe ir dirbantiems biudžeto išlaikomose įstaigose, valstybė netektų 600 milijonų litų pajamų mokesčio. Taigi daugiausia nukentėtų valstybės piniginė, kuri yra pusiau tuščia.
Išeitis yra kita. Nereikia keisti nei vieno nei kito.
Visiems aišku, kad įmonių savininkai be samdomųjų darbuotojų nesukurtų pridėtinės vertės - grynųjų pajamų (verslo pyrago). Taigi jų prievolė dalį sukurtos vertės skirti darbuotojams - užmokesčiui už jų darbą ir įmokoms jų socialiniam draudimui (Sodrai ir Privalomam sveikatos draudimo fondui). 2010 metais darbuotojams buvo skirta 39,2 proc. pridėtinės vertės, kai ES šalyse vidutiniškai - 65,4 proc. Dalybas vykdo įmonių savininkai. O jie nėra dosnūs. Profsąjungos, kairiųjų pažiūrų partijos turėtų kovoti, kad verslo pyragas būtų padalijamas nors po lygiai. Valdžia taip pat neturėtų būti tik stebėtoja. Reikia nustatyti ne tik minimalią algą, bet ir kokią pridėtinės vertės dalį įmonės turi skirti visų darbuotojų kompensacijai už darbą. Beje, biudžeto lėšomis išlaikomų įstaigų darbuotojams reikėtų palikti esamą tvarką.
Petras Navikas – finansų ir mokesčių ekspertas