Paprastai pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, gegužės 9-ąją, Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo veteranai mini prie Skulptūrų parke esančio kardo formos paminklo, tačiau šiais metais gali būti kitaip: ketinama organizuoti paradą uostamiesčio gatvėmis.
Dėl leidimo organizuoti eitynes jau kreiptasi į savivaldybės administraciją, kuri atsakymo kol kas nedavė.
Neš vėliavas
Prašymą gegužės 9-ąją, sekmadienį, organizuoti eitynes, pavadintas "Taikos maršu", sukurpė du miesto Tarybos nariai, priklausantys Lietuvos rusų sąjungai: Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas.
"Prašome leisti organizuoti eitynes, skirtas žuvusiųjų Antrojo pasaulinio karo metu atminimui paminėti. Maršrutas: prekybos centras "Avitela", Taikos pr., Tiltų g., Herkaus Manto g. iki Simono Daukanto g. į skulptūrų parką", - taip skamba pats prašymas.
Organizatoriai nurodo, kad parade dalyvautų apie 200 dalyvių.
Tačiau savivaldybės administracijos specialistai patarė pakeisti maršrutą, mat kelias būtų ilgas ir pernelyg varginantis garbaus amžiaus veteranams. Todėl greičiausiai bus įteiktas naujas prašymas, o numatomas maršrutas prasidėtų nuo Atgimimo aikštės.
V. Titovas "Vakarų ekspresui" teigė, kad parade tikrai nebūtų naudojama sovietinė simbolika, nes tai draudžia teisės aktai.
"Pasiimsime Lietuvos, Rusijos Federacijos vėliavas. Žinoma, norėtume ir Sovietų Sąjungos vėliavas nešti, bet tai daryti draudžia įstatymai. Kaip atrodys paradas? Pasitarsime su karo veteranais, kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Gal ir orkestras bus", - svarstė Tarybos narys.
Jis nemano, kad eitynių metu galėtų kilti nepasitenkinimo, provokacijų, muštynių: esą paradas ir minėjimas - šventė.
"Eitynes organizuoti sugalvojo mūsų partijos vadovybė. Paradai vyks Vilniuje, Visagine", - sakė jis. V. Titovo duomenimis, uostamiestyje šiuo metu gyvena 930 Antrojo pasaulinio karo veteranų.
Paklaustas, ar eitynių metu bus nešamas ir Stalino portretas, V. Titovas nusijuokė ir teigė, kad jokiu būdu tai nebus daroma.
J. Šeršniovas taip pat užtikrino, kad Sovietų Sąjungos vėliavos tikrai nebus, o kaip atrodys pats paradas, jis nežinantis.
Žinia, V. Titovas neseniai buvo iškėlęs mintį, jog Klaipėdos įmonės, kurių daugiau negu 50 proc. akcijų priklauso savivaldybei, informaciją gyventojams turėtų skelbti ne tik lietuvių, bet ir rusų kalbomis.
Tremtiniai pasipiktinę
Uostamiesčio Tarybos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narys Vytautas Pranciškus Mickus neslėpė pasipiktinimo dėl organizuojamų eitynių.
"Žinome, kas po karo įvyko: Lietuva buvo okupuota. Jei vienas okupantas nugalėjo kitą, kokia čia mums šventė? Kraštas buvo antrą kartą aneksuotas. Ta pergalė mums, lietuviams, susijusi su didelėmis netektimis, krauju, kančiomis, šaudymais, žudymais, trėmimais. Žvelgiu labai kritiškai į parado organizavimą", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Politikas pažadėjo, kad LPKTS Klaipėdos skyrius būtinai sureaguos į šią idėją, tiesa, kaip - dar bus tariamasi.
"Tai būtų akibrokštas mūsų Nepriklausomybės 20-mečiui. Čia ne šventė, o okupacijos pradžia. Būtų kitaip, jei sovietinė kariuomenė būtų pasitraukusi iš Lietuvos, kaip tai padarė Austrijoje", - svarstė Tarybos narys.
LPKTS pirmininkas Antanas Lukša mūsų dienraščiui iniciatyvą pakomentavo lakoniškai.
"Kam mums reikia tų gegužės 9-osios minėjimų, o dar paradų? Kam prisiminti tą skaudžią okupacijos istoriją? Gal jiems ir šventė, o mums - ne. O ar jie šventė Lietuvos nepriklausomybės 20-metį?" - retoriškai klausė jis.
Sibire tremtinių šeimoje gimusi Seimo ir LPKTS Tarybos narė Vincė Vaidevutė Margevičienė stebėjosi, kad gegužės 9-oji rusams yra šventė.
"Tie veteranai, kurie skaitė knygas, tikriausiai žino, kad pats J. Stalinas gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje rengiamo milžiniško parado net nežiūrėjo. Jis yra pripažinęs, kad Sovietų Sąjunga karą pralaimėjo, o ne laimėjo, nes žuvo daugybė žmonių. Jei Rusų sąjunga nori reabilituoti Staliną, nešti parade jo paveikslus, tai ką aš žinau..." - nutęsė parlamentarė.
Ji apgailestavo, kad dabar vis dažniau vyksta kurstymai iš rusų politinių organizacijų pusės, norima "pamandravoti", pasirodyti, ieškoti preteksto provokuojant muštynes.
Vyksta judėjimas
Tarybos narys, istorikas Vygantas Vareikis atkreipė dėmesį į vieną detalę: tikroji pergalės prieš fašizmą diena, kai įvyko hitlerinės koalicijos kapituliacija, yra gegužės 8-oji. Europa švenčia tą dieną. O gegužės 9-ąją oficialiai mini tik Rusija, nes prieš 65 metus tą dieną vyko pergalei skirtas paradas.
"Tegul jie švenčia Europos dieną, kuri taip pat minima gegužės 9-ąją. Sako, kad neš Lietuvos ir Rusijos Federacijos vėliavas. Kuo jos čia dėtos? Lietuva kentėjo, žuvo žmonės dėl Rusijos okupacijos, o čia paradas. Juokinga", - komentavo jis.
V. Vareikio manymu, dabar Baltijos šalyse vis aktyviau veikia įvairios rusų politinės ir kultūrinės organizacijos, todėl ir parado organizavimas Klaipėdoje susijęs su tokia politika.
"Ypač aktyviai reiškiamasi Latvijoje ir Estijoje. To parado esmė - ne nešti taiką, o kelti politinę įtampą, provokuoti. Metų metus Klaipėdoje gegužės 9-oji buvo minima prie vadinamojo kardo, mes prie to pripratome, viskas vykdavo taikiai, o dabar užsimanė parado", - kritikavo jis.
Miesto Tarybos Rusų aljanso frakcijos seniūnė Irina Rozova "Vakarų ekspresui" teigė, kad tokiame parade tikrai nedalyvaus, tačiau minėjime skulptūrų parke - taip.
"Bijau, kad gali kilti provokacijų. Eitynės - bloga idėja, organizatoriams patiems reikėtų tai suvokti. Minėjimas turėtų vykti ten, kur vykdavo, be jokių maršų", - savo nuomonę dėstė ji.
Gresia baudos
2008 m. Lietuvoje įsigaliojo įstatymų pataisos, pagal kurias už daiktų su nacistiniais ar komunistiniais simboliais platinimą, naudojimą masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą, t.y. ir pardavinėjimą ne antikvariniais tikslais, gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų.
2008 rugsėjo pradžioje Vilniuje už sovietinės simbolikos platinimą nubausta moteris. Vilnietė prekiavo sovietiniais simboliais padabintais suvenyrais. Teismas pripažino, kad prekybininkė pažeidė įstatymą ir skyrė jai minimalią 500 litų baudą. Konfiskuoti ir suvenyrai.
Denisas NIKITENKA
