Kariuomenė vykdo arba netrukus skelbs karinės paskirties mažųjų ir mikro žvalgybos dronų pirkimus.
Įsigijimai vykdomi pagal 2017 metais patvirtintą žvalgybos koncepciją, teigia kariuomenės atstovai, atmesdami praėjusią savaitę per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį kai kurių ekspertų ir gynybos pramonės atstovų išsakytą kritiką dėl strategijos neturėjimo.
„Turėsime pilnai išvystytą brigados, batalionų, iki skyriaus, kuopų lygmens pajėgumą. Per ateinančius trejus metus tai turėtų būti įgyvendinta“, – BNS sakė kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Rolandas Greibus.
Vykdo pirkimus
Planavimo vyr. karininko majoro Šarūno Savukaičio teigimu, šiuo metu mažo tipo (15–150 kg) bepiločių orlaivių pirkimas jau yra baigiamojoje stadijoje, netrukus bus atnaujintas mini tipo (2–15 kg) bepiločių pirkimas.
Dalį mikro tipo (iki 2 kg) dronų kariuomenės padaliniai galėjo įsigyti patys, be to, šiais metais bus skelbiamas didelis jų centralizuotas įsigijimas.
Anot Š. Savukaičio, mini tipo bepiločių orlaivių gali pasiūlyti estai, vokiečiai ir amerikiečiai, mažo tipo – JAV ir Latvija.
„Turime, iš ko pasirinkti“, – sakė majoras.
R. Greibus pabrėžė, kad kariuomenė perka ne tik pačią įrangą, bet ir mokymų, logistikos paketus.
„Bepiločių orlaivių sistemos susideda iš valdymo punkto, kelių dronų, ryšių sistemos, mokymo paketo. (...) Mes perkame plačiau, nes imame logistinį paketą, kuris apima tam tikrus gamintojų įsipareigojimus, kad jie padės išlaikyti sistemas. Firma privalo paruošti mūsų operatorius dirbti su sistemomis“, – tvirtino jis.
Pasak Plėtros planavimo valdybos viršininko, dėl to kariuomenės perkamos bepiločių orlaivių sistemos kainuoja brangiau nei didelė dalis kare Ukrainoje naudojami bepiločiai.
Pulkininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad personalo parengimas užtrunka, nes valdyti bepiločius reikia apmokyti ne vieną ar porą žmonių, bet visą padalinį.
„Gavai įrangą ir ginkluotę, ir kad suformuotum vienetą pilnai, parengimas gali užtrukti iki trejų metų“, – aiškino R. Greibus.
Pasak jo, koviniai dronai būtų naudojami sąveikoje su prieštankiniais pajėgumais.
„Kai planavome, kovinius dronus matėme kaip papildomas mūšio priemones. Šiuo metu mes su (pėstinininkų mašinomis – BNS) „Boxer“ turime „Spike“ raketas, jų skrydis ir valdymas yra lygiai toks pats kaip kovinių dronų, tai yra operatorius sėdi, ekrane mato, kur raketa skrenda, ir rankiniu būdu nutaiko. Todėl tų (kovinių bepiločių orlaivių – BNS) sistemų kovinį naudojimą matome su prieštankiniais padaliniais“, – aiškino pulkininkas.
Pirmoji partija jau šiemet
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
„Matome kovinius dronus kaip sudėtinę prieštankinių gebėjimų dalį, vieną iš priemonių, kada operatorius aptinka taikinį, jis turi pasirinkimą, kokią ginkluotę naudoti“, – sakė R. Greibus.
Kariuomenės atstovai tvirtino labai vertinantys Lietuvos šaulių sąjungos kuriamas bepiločių sistemas. Anot jų, šie dronai ateityje gali būti naudingi ir ginkluotosioms pajėgoms, tačiau pabrėžė, kad nesertifikuotos įrangos kariuomenė negali nei pirkti, nei naudoti.
„Šaulių sąjunga daro gerus dalykus, kurie mums irgi bus naudingi“, – BNS sakė Š. Savukaitis.
„Jeigu ta įranga, kurią jie gamina, bus sertifikuota, įvertinta ir priimta kaip saugi, manau, kad tikrai bus labai gerai, ir mes ją galėsime naudoti“, – teigė R. Greibus.
Jis pabrėžė, kad karo metu galioja kitos taisyklės ir kiti saugumo reikalavimai, todėl jų taikyti taikos metui neišeina.
Daugiau dėmesio dronams imta skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po penktadienio komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.
